„Reikia sutart, nesinervinti, vienas kitą gerbti ir mylėti – tai yra santykių pagrindas“, – auksinį patarimą duoda šilutiškiai Romutė ir Petras Kargeliai. Liepos 22 dieną jie atšventė 50-ąsias vestuvių metines.
Romutė ir Petras matė ir šilto, ir šalto, tačiau jų santykiai atlaikė visas gyvenimo audras. Šiandien jie džiaugiasi vienas kitu ir mylimų dukrų Jūratės, Linos ir Raimondos dėmesiu.
Susipažino darbovietėje
Romutė ir Petras užaugo skirtingose Lietuvos vietose: jis – tikras suvalkietis iš Kybartų, o ji – iš Kivylių kaimo (Vainuto seniūnija). Abiejų šeimose augo po 7 vaikus: Petras turėjo 6 brolius, Romutė – 5 seseris ir brolį. Abiejų vaikystės buvo sunkios, abiejų atmintyje įrėžti skaudūs prisiminimai.
Romutės tėvelis anksti mirė, mama liko viena su septyniais vaikais, tad visi turėjo sunkiai dirbti ūkyje. Mama buvo stipri moteris, viena juos išaugino.
O štai Petrui vaikystėje teko pabuvoti tokioje vietoje, kur niekas nenorėtų patekti. Jo šeima buvo išvežta į mirties fabriką – Aušvico koncentracijos stovyklą, kuri buvo didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla, įkurta okupuotoje Lenkijoje. 81-erių metų vyras ir dabar sako, kad šioje stovykloje patyrė didžiausią skausmą gyvenime.
Vėliau jis gyveno pas brolį karininką Uzbekijoje, kur amatų mokykloje įgijo ekskavatorininko profesiją. Paskui grįžo į Lietuvą, kur likimo kelias atvedė į Šilutę – čia pradėjo dirbti melioracijos – statybos valdyboje (Šilutės MSV).
Šilutėje jis susipažino su Romute, 9 metais jaunesne išvaizdžia mergina. „Darbštus buvo, toks rimtas, neišgeriantis“, – pažintį su vyru prisimena ji.
Pora draugavo dvejus metus. Sako, taip tikrino vienas kitą. Vestuves atšoko pas Romutės mamą Kivyliuose, jaunikiui tada buvo 31-eri, nuotakai – 22 metai. Vestuvės buvo kuklios, susirinko artimiausi kaimynai, giminės. Svečiai buvo vaišinami kaimiškai paruoštais kotletais, balandėliais, naminiais tortais. Romutė buvo pasidabinusi balta suknele, kurią specialiai šiai progai pasisiuvo.
Papildo vienas kitą
Kai susituokė, Romutė ir Petras apsigyveno Žemaičių Naumiestyje. Po poros metų jiems gimė dukra Jūratė, po to – Lina ir pagrandukė Raimonda.
„Buvo sunkumų, kai vaikai mažiukai buvo. Tik vyras dirbo, patyrėme ir pinigų stygių. Visko buvo gyvenime – ir gerų dienų, ir liūdnesnių. Tačiau visą laiką daug dirbome“, – pasakoja R.Kargelienė.
Apie 30 metų moteris išdirbo lopšelyje – darželyje „Raudonkepuraitė“ skalbėja, ilgametį nuoširdų jos darbą liudija ne vienas padėkos raštas. Krūvą padėkos raštų turi ir Petras, 50 metų išdirbęs Šilutės MSV.
Šiandien pora dienas leidžia kartu. Petras mėgsta skaityti laikraščius, knygas, o Romutė žiūri serialus, tvarko namus. Moteris stengiasi kuo daugiau judėti, kasdien eina pasivaikščioti. Pavyzdžiui, sugalvoja nusipirkti pusę kepaliuko duonos ir eina į parduotuvę.
Romutė su Petru džiaugiasi, kad turi vienas kitą ir yra neblogos sveikatos. Ramutė sako, kad vyras buvo ir yra labai geras, per gyvenimą niekada neįskaudino, negerdavo, padėjo auginti dukras. „Man būdavo gėda girtam pareiti į namus, tai negerdavau išvis“, – prideda Petras.
Aišku, abu pasiginčydavo, pasakydavo piktesnį žodį, bet po pusvalandžio vėl viskas būdavo gerai.
Dienos ėjo lengvyn, kai dukros užaugo, susirado vyrus, atšoko vestuves, pradėjo auginti anūkus. Visos trys Kargelių dukros labai myli ir gerbia savo tėvus.
Auksinė pora neslepia, kad norėjo susilaukti ir sūnaus, tačiau nesisieloja, kad likimas nedavė berniuko. Jie labai džiaugiasi dukromis. „Aš džiaugiuosi, kad dukras turiu, dukros geros. Mes augome septyni bernai, mergaičių neturėjome“, – sako Petras.
O Romutė čia pat prideda, kad dukros švelnesnės, jas auginti maloniau.
„Mudu, augę septynių vaikų šeimose, turėjome turėti 14 vaikų, bet vos vos tris nusipirkom“, – juokiasi Romutė, švelniai glostydama vyrą.
Jiedu turi 5 anūkus ir anūkę. Juokauja, kad kaip jie sūnaus nesusilaukė, taip vyresnės dukros mergaičių nesulaukė. Šnekėdama apie anūkus, Romutė susigraudina, išduoda, kad per Kalėdas ji turės ir proanūkį.
Visi vaikai, vaikaičiai suvažiuoja per Kalėdas, Velykas, gimtadienius. Balandžio mėnesį, mamos 70-ojo gimtadienio proga, dukros su žentais staigmeną padarė – užsakė šventinę salę, svečius sukvietė jai nežinant jai. Tuomet Romutė verkė iš džiaugsmo. Liepos 16-ąją jie visi atšventė 81-ąjį Petro gimtadienį, o praėjusį savaitgalį važiavo pas dukrą Liną į Laučius, kur artimųjų būryje šventė auksines Romutės ir Petro vestuves.
Dukros dėkingos tėvams
Petro ir Romutės dukros kartu rūpinasi tėveliais, vežasi juos papramogauti, o ištikus bėdai tuoj skuba pas juos. Dukros sako, kad tėvai stengėsi, jog visos baigtų mokslus.
„Tėveliai nebuvo griežti, tik jeigu reikalaudavo, visada išreikalaudavo. Mane, mažiausią, labai mylėjo ir palepindavo. Jų tvirta šeima man yra pavyzdys. Mūsų visų šeimose yra įdiegta rūpintis vieni kitais“, – pasakojo Raimonda.
„Už tai, ką esame pasiekusios, esame dėkingos savo tėvams“, – prideda Lina.
Jos džiaugiasi , kad gyvena netoli viena kitos ir savo tėvų, niekur neemigravo. Jūratė gyvena Užliekniuose, Šilutės vaikų darželyje „Žvaigždutė“ dirba buhaltere. Tame pačiame darželyje sandėlininke dirba ir Šilutėje gyvenanti Raimonda.
Laučiuose gyvenanti Lina dirba Šilutės senelių globos namų Ūkio tarnybos vadove.