Sausio gale Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija jau septynioliktą kartą nusilenkė tiems, kurių darbu didžiuojasi, kurie savo kūrybingumu ir profesionalumu puošia visuomeninio transliuotojo eterį. Šiems LRT darbuotojams buvo išdalinta daugiau nei 15 „Auksinių bičių“ statulėlių.
Apdovanojimai įteikti ne tik puikiai atpažįstamiems LRT veidams, bet ir tiems, kurie nėra žinomi plačiajai visuomenei, tačiau be kurių kruopštaus darbo ir geranoriškumo neįsivaizduojama kasdienė LRT veikla.
Tarp apdovanotojų – ir švėkšniškė, portalo LRT.lt vyresnioji redaktorė Goda Raibytė. Reikšmingiausias jos metų darbas buvo apsilankymas NASA (JAV valstybinė agentūra, atsakinga už visas nekarines kosmoso tyrimo programas), kur ji padarė daug interviu su svarbiais žmonėmis, mokslininkais.
„Dėkoju visiems, kurie mane palaiko. Linkiu visiems daugiau kosmoso – visomis prasmėmis“, – atsiimdama statulėlę sakė Goda.
Iškilmingą LRT renginį vedė kita mūsų kraštietė – iš Katyčių kilusi LRT radijo žurnalistė Aistė Plaipaitė.
Savo srities astronautė
Auksinių bičių laureatus rinko LRT komisija. Nominantams buvo įteikta Romualdo Kvinto statulėlė „Auksinė bitė“. G.Raibytė laimėjo nominacijoje – geriausias LRT.lt profesionalas. Pernai nominuota bitei, šiemet darbe ji nuskriejo šviesmečius į priekį.
Goda yra pristatoma kaip mokslo populiarintoja, LRT žurnalistė, mokslo kavinių ciklo „Kosmonautų pusryčiai“ organizatorė, viena iš pirmosios Lietuvoje mokslui, fantastikai ir makers kultūrai skirtos platformos techo.lt įkūrėjų. Ji bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais, populiarina užsienio mokslo centrų (kaip CERN ir ESA) veiklą Lietuvoje, skaito pranešimus ir moderuoja diskusijas įvairiuose mokslo ir kultūros renginiuose.
„Godai nuoširdžiai įdomu moklso rubrika portale. Jeigu reikia žinių apie planetas, mūsų šviesulius, mes visada galime pasiklausti tikro specialisto mūsų portale“, – LRT reportaže kalbėjo LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius.
Verslininkas, visuomenės veikėjas dr. Vladas Lašas mano, kad Goda yra savo profesijos astronautė. Pasak jo, ji taip gerai sugeba sujungti savo profesines žinias, entuziazmą, smalsumą ir kartu užkrėsti kitus, labai aiškiai pristatyti savo viziją ir suburti būrį talkininkų. Dalykai, iš pradžių buvę jos svajone, vėliau tampa realybe.
„Pirmą kartą, kiek aš populiarinu mokslą, galiu pasakyti, kad atsirado žmogus Lietuvoje, kuris irgi galėtų padaryti sėkmingą karjerą šioje srityje. Ji turi tuos bruožus, kurie svarbūs šiai profesijai – smalsumą, nuoseklumą. Ji taip pat išradingai naudojasi technologijomis, moka palaikyti pokalbį su mokslininkais“, – kalbėjo mokslo populiarintojas dr. Rolandas Maskoliūnas.
Įspūdžiai iš NASA
Praėjusių metų spalio mėnesį G.Raibytei pavyko įgyvendinti savo svajonę ir apsilankyti NASA centre.
„Mėgstu kosmosą ir aplankyti NASA buvo didžiausia mano svajonė. Aš keletą metų beldžiausi į reikiamas duris, kol galiausiai man pavyko ten patekti ir pakalbinti tuos žmones“, – LRT „Labo ryto“ laidoje yra kalbėjusi švėkšniškė.
Goda buvo viename iš NASA centrų – reaktyvinio judėjimo laboratorijoje. Pasak jos, tai tarsi milžiniška robotikos laboratorija, o ten kuriami robotukai keliauja į kosmosą, į įvairias planetas. Ši laboratorija daugiausia tiria mūsų saulės sistemą. Ji taip pat lankėsi ir Kalifornijos technologijų institute, kuriam ir priklauso ši reaktyvinio judėjimo laboratorija. Tai yra viena geriausių aukštųjų mokyklų pasaulyje, kurioje yra iš viso dėstę 37 Nobelio premijos laureatai , tarp kurių yra ir du šiųmetiniai Nobelio premijos laureatai, gavę premiją už gravitacinių bangų detekciją.
Žurnalistė džiaugiasi, kad Amerikoje jai pavyko pakalbinti daug garsių mokslininkų. Ji dėkinga Amerikos lietuviui, garsiam fizikui Jonui Žmuidzinavičiui, kuris jai ir padėjo suorganizuoti didžiąją daugumą interviu. „Labame ryte“ Goda prisipažino, kad profesoriai, kuriuos ji kalbino yra labai geidžiami ir be Jono pagalbos ji nebūtų prisibeldusi iki jų durų.
Jai pavyko pakalbinti Edward C Stone – vieną iš misijos „Voyager“ sumanytojų. „Voyager“ šių metų vasarą atšventė 40-metį.
Vienas iš „Voyager“ zondų šiuo metu yra toliausiai nuo žemės skriejantis žmonių kurtas aparatas. E.C.Stone yra 82 metų profesorius, kuris vis dar dirba su šia misija. Jis Godą sužavėjo minties tikslumu, nes atsakymus tiesiog bėrė ir nepasakė nė vieno nereikalingo žodžio.
„Turbūt pirmą kartą gyvenime buvo taip sunku nulaikyti mikrofoną ir neparodyti jaudulio. Išskirtinio šviesumo mokslintojas! Beje, jis visai neseniai atšventė 82 gimtadienį ir 60-metį kosmoso tyrimuose“, – vėliau savo feisbuke rašė mergina.
Taip pat ji kalbino Laigo laboratorijos, kurios mokslininkai laimėjo Nobelio premiją už gravitacinių bangų detekciją, direktorių. Jis paaiškino kas yra tos gravitacinės bangos ir kodėl šis atradimas yra vadinamas šio amžiaus atradimu.
Išgirdo smagių nutikimų Lietuvoje
Godos pakalbintas mokslininkas Louis D.Friedman papasakojo apie Lietuvą. Devintajame dešimtmetyje jis dalyvavo Marso baliono misijoje. Tuomet mokslininkai sugalvojo sukurti balioną, kuris išskrietų į Marso atmosferą ir ją ištirtų. Tuomet bendradarbiavo Sovietų sąjungos ir Nasa mokslininkai bei šiek tiek prisidėjo Prancūzijos mokslininkai. Goda pasakojo, kad jiems reikėjo išbandyti prototipą, kuris galimai keliautų ateityje į Marsą.
Pradžioje testai vyko Pranzūzijoje. Kažkokiais būdais mokslininkai susisiekė su Lietuvos oreiviais ir buvo išskirta teritorija, kada oro balionu jie gali pakilti į orą ir bandyti tas technologijas, kurios galimai keliaus į Marsą. Bandydami prototipą mokslinininkai netyčia nuskriejo ne į tą Nemuno pusę, negu jų laukė komanda su automobiliu, kuri turėjo juos surinkti ir nuvežti į Kauną.
Kol jie laukė, sutiko savo karvę beganančią moterį. Kadangi moteris nekalbėjo angliškai, o mokslininkai – lietuviškai, L.Freedmanas su ja šiek susikalbėjo rusiškai. Jis pabandė lietuvei paaiškinti, kad jie yra mokslininkai, kurie daro bandymus.
Moteris pagūžčiojo pečiais ir pakvietė juos arbatos. Begeriant arbatą mokslininkai sutiko moters anūką, kuris jiems pasakė, jog močiutė pagalvojo, kad jie patys yra marsiečiai…
