Aukso medalis „Šilutės vandenims“ – už dumblo apdorojimo gamyklą

medalis dumblo gamykla markvaldasDžiugi žinia šią savaitę nuskaidrino didžiųjų švenčių laukimą UAB „Šilutės vandenys“ kolektyve – vandentiekininkai sužinojo, kad jiems Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2013“ skirtas aukso medalis.

Toks įvertinimas Šilutės vandens tiekėjams atiteko Ekologijos ir aplinkosauginės pramonės grupėje už miesto nuotekų valyklos teritorijoje pastatytus dumblo apdorojimo įrenginius.

Šilutės vandens tiekimo įmonė tapo trečiąja šalies įmone, kuri, taikydama pačias naujausias technologijas, valymo įrenginiuose sukauptą dumblą paverčia paklausia produkcija – trąša arba kuru.

„Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas šiandien dalyvauja Vyriausybės rūmuose vykstančioje ceremonijoje, kurioje iš viso bus įteikta 71 aukso ir dar 11 sidabro medalių.

Pasiekė keleriopą naudą

Šilutė ir kiti rajono miesteliai jau pusmetis tampa daug švaresni ir draugiškesni aplinkai, mat į ją nebepatenka dumblas iš miesto valymo įrenginių, – naudojant moderniausias technologijas jis perdirbamas į gamtai nekenksmingas, o žmonėms – net naudingas granules, kurios naudojamos ir dirvai tręšti, ir šildymui, ir karjerams rekultivuoti. 

Įgyvendinę projektą „Šilutės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, vandens tiekėjai pasiekė keleriopą naudą. Jie dabar dumblo tūrį sumažina 75-80 proc., pūdydami dumblą išgauna dujas, kurios yra atsinaujinantis energijos šaltinis ir naudojamas šilumos gamybai, naujojoje dumblo granulių gamykloje gamina dumblo granules, kurios gali būti naudojamos įvairiose srityse, be to, jie sumažino grunto ir gruntinio vandens taršą.medalis dumblo gamyklos vadovas

Direktorius A.Markvaldas pasakoja, kad šilutiškiai, kaip ir kitos Lietuvos miestų vandens tiekimo bendrovės, biologinių valymo įrenginių sėsdintuvuose susidariusį dumblą iki šios vasaros vidurio laikinai saugojo nusausinto dumblo aikštelėje.

Tokios aikštelės turi minusų: jos visoje šalyje užima gana didelius plotus, o dėl ribotų dumblo panaudojimo galimybių šie plotai dar kasmet didėja. Todėl Lietuvoje tai vienur, tai kitur (Vilniuje, Mažeikiuose, Jurbarke) ir kilo triukšmas dėl ne vietoje (laukuose, miškų biržėse) išpiltų didelių dumblo kiekių.

Be to, dar ne visos aikštelės yra dengtos, todėl pūdamas dumblas aplink skleidžia nemalonų kvapą, vyksta biologinė tarša.
Šilutiškiai šiuo metu tokiose sausinto dumblo aikštelėse irgi dar turi prikaupę apie 17 000 tonų dumblo.

Pradėję veikti nauji dumblo apdorojimo įrenginiai ypač nudžiugino aplinkinius gyventojus, nes jiems nebereikės kęsti dumblo kvapo, sklindančio iš laikinos jo sandėliavimo vietos.

Ne mažiau naujove džiaugiasi ir ūkininkai, kurie vis drąsiau naudoja perdirbtą dumblą savo laukams tręšti.

Šiuo metu šilutiškiai jau yra pagaminę apie 100 tonų granulių, iš kurių apie 55 tonos yra atidavę laukams tręšti pagal tręšimo planus. Likęs kiekis sandėliuojamas, o vėliau irgi bus atiduotas pageidaujantiems ūkininkams.

Tačiau ūkininkai turi žinoti, kad tręšdami šiomis granulėmis jie privalo laikytis tręšimo planų, o ne pilti jų į žemę kiek sugalvoję.

Apdoros beveik 50 000 kub. m dumblo

Dumblo apdorojimo įrenginius UAB „Šilutės vandenys“ pastatė už daugiau nei 12 milijonų litų. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšų.

Moderni dumblo apdorojimo įranga sumontuota „Šilutės vandenų“ nuotekų valyklos teritorijoje, modernizavus pastatą ir rekonstravus išdžiovinto dumblo saugojimo aikštelę. Per metus „Šilutės vandenys“ apdoros apie 45 800 kub. m dumblo, kurio tūris po džiovinimo bus vos 950 kub. m.

medalis dumblo gamykaIšdžiovintas dumblas nesmirdi ir neteršia

Įmonės nuotekų tvarkymo padalinio vadovas Vytautas Grunskis pasakoja, jog šiame padalinyje dabar kas rytą atliekami tyrimai, kiek per parą nusėsdintuvuose nusėdo perteklinio dumblo. Jis vamzdynais pumpuojamas į sausinimo patalpą.

Iš dumblo pirmiausia pašalinama dalis vandens, o sutirštintas jis keliauja į pūdytuvą. Pūdant iš jo išgaunamos biodujos.

Reikiamai temperatūrai palaikyti pūdytuve vyksta recirkuliacija, kurią palaiko siurbliai, pumpuojantys dumblą per šilumokaitį. Šilumokaičiui reikalingą karštą vandenį įkaitina šiluminė energija, gauta iš biodujų katilo. Per parą išgaunama daugiau kaip 400 kub. m biodujų, be to, maždaug 37 proc. sumažėja dumblo kiekis.

Dujos kaupiasi specialioje kaupykloje. Čia jos valomos filtrais ir stumiamos į katilinę, kurioje stovintys du – biodujų ir suskystintų dujų – katilai kaitina džiovyklą, kurioje dumblas džiovinamas.

Išdžiovintas dumblas pakuojamas į 1 kub. m didmaišius ir išvežamas į laikiną saugojimo aikštelę. Jis neskleidžia blogo kvapo, nekelia biologinės taršos.

Taip paruoštas produktas, pasak V.Grunskio, jau tinka tolimesniam naudojimui, pavyzdžiui laukams tręšti barstant tiesiai į gruntą arba kaip kuras cemento gamyklose ar atliekų deginimo ūkiuose.

Šilutės dumblo įrenginiuose dabar apdorojamas ne tik čia esančioje nuotekų valykloje, bet ir kituose regiono nuotekų valymo įrenginiuose susidaręs perteklinis dumblas. Tam įrengtos automatizuotos dumblo priėmimo vietos.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.