Minėdami Pelkių dieną, vasario 4-ąją, gamtos mylėtojai ir entuziastai vėl rinkosi Aukštumalos telmologiniame draustinyje, prie pelkės pažintinio tako. Anot žygio organizatorių – Nemuno deltos regioninio parko direkcijos ekologų, tai buvo išskirtinė proga savo akimis iš arti pamatyti į žiemos ramybę nugrimzdusią Aukštumalos pelkę, dar kartą pasigrožėti unikaliu jos kraštovaizdžiu.
Kaip žinia, didžiąją metų dalį – nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. – Aukštumalos telmologiniame draustinyje laisvai vaikščioti yra draudžiama. Tad žygis su gidais po garsiausią Lietuvos pelkę – tik kartą per metus pasitaikantis nuotykis.
Deja, puikų renginį apkartino uolūs policijos pareigūnai, baudomis „apdovanoję“ net 14 vairuotojų, palikusių automobilius siauro kelio pakraštyje.
Šiemet pasivaikščioti po Aukštumalos pelkę užsiregistravo daugiau kaip 200 žygeivių iš visos Lietuvos: Jonavos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Jurbarko, Tauragės, Klaipėdos, žinoma, ir Šilutės. Žygeivių amžius svyravo net nuo 4 metų iki pensinio.
Susipažinti su unikaliu mūsų krašto gamtovaizdžiu panoro ir viešnia iš Portugalijos – pagal „Erasmus+“ mainų programą Klaipėdos universitete studijuojanti studentė.
Anot Nemuno deltos regioninio parko direkcijos ekologo Roberto Kubiliaus, kuris 7 kilometrų žygyje lydėjo pirmąją grupę, šiais metais kelionę praskaidrino ir dosni gamta, nes įšalas sutvirtino pelkę, tad aiškiai matėsi augmenija.
Šiemet pasitaikė itin smalsūs žygeiviai, todėl kelionė tapo dar įdomesnė. Keliautojai pasivaikčiojo ne tik įrengtu pažintiniu taku, bet ir po pelkės plynę, po kirtavietes, apžiūrėjo, kaip pelkės kanalai ruošiami užtvenkimui (kad pelkėje būtų išsaugotas reikiamas drėgmės kiekis), ragavo iš pelkės ežerėlių pasemto „dangaus vandens“, kuris pasižymi rūgštingumu. Kai kurie keliauninkai tikrino ledo, dengiančio pelkės ežeriukus, storį, kai kam teko papulti į properšų, esančių pelkės pakraščiuose, spąstus, kai kas net išsimaudė.
Įveikę ekstremalius Aukštumalos pelkės „pokštus“, žygeiviai pasiekė kelionės finišo liniją, dalijosi ką tik išgyventais įspūdžiais, vaišinosi čia pat išvirta koše.
Kaip ir įprasta, renginio metu buvo surengta viktorina. 200-oji žygyje dalyvavusi žygeivė – vilnietė Janina apdovanota išskirtine knyga – neseniai lietuviškai išleista K.A.Vėberio monografija apie Aukštumalą.
Ekologas R.Kubilius pripažino, jog labai džiaugiasi, kad Aukštumalos pelkė kasmet tampa vis garsesnė. Mūsų krašto ekologų organizuojamas žygis po Aukštumalos aukštapelkę tampa garsus visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Smagu, kad auga ir smalsuolių žygeivių skaičius.
Policija ne padėjo, o nubaudė
Deja, renginį apkartino policijos pareigūnų uolumas – jie piniginėmis baudomis nubaudė 14 automobilių vairuotojus, nes jų automobiliai kelio Šilutė – Rūgaliai kelkraštyje stovėjo… arčiau nei 3 m iki ištisinės kelio vidurio linijos.
Žygio organizatoriai „Šilutės naujienoms“ sakė, kad policijai iš anksto buvo pranešta apie renginį ir atsiklausta, kur žygeiviai galės palikti automobilius. Gavo pareigūnų rekomendaciją automobilius statyti vienoje kelio pusėje, kiek galima arčiau kelkraščio. Žygio dalyviai taip ir sustatė ilgiausią eilę šalikelėje.
Tačiau netrukus sulaukė policijos ekipažo, kuris pamatavo, kad 14 automobilių pastatyti per arti ištisinės kelio vidurio juostos. Veltui žmonės bandė įrodinėti, kad tame siaurame kelyje kitaip neįmanoma pastatyti automobilių.
Visi vairuotojai gavo baudas po 15 eurų.
Žygio organizatorius policija informavo, kad kitąmet galėtų pasikviesti policininkus pabudėti renginyje – tada nekils tokių situacijų. Kodėl, žinodama apie žygį, tokios pagalbos policija nepasiūlė šiemet, liko neaišku.
„Gaila, kad pareigūnai vėl parodė blogąjį savo veidą – pasistengė ne žmonėms padėti, įspėti, patarti, o iškart ėmėsi finansinių represijų. Gaila, tad tokio renginio proga pamiršo savo svarbiausią šūkį „Ginti. Saugoti. Padėti.“, – komentavo žygeiviai.
Nemuno deltos regioninio parko administracija stengiasi kompensuoti nemalonumus nubaustiems vairuotojams – jiems pasiūlė visus metus parko renginius lankyti nemokamai, ketina visiems dovanoti unikaliąją knygą apie Aukštumalos pelkę.
Žydrūno Sink, Jūratės Sen nuotraukos.