Dar regis taip neseniai profesorius apgailestavo, kad dėl sutrikusios sveikatos ir 2020-aisiais pasaulyje nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių jis taip ir neaplankė Aukštumalos ir jos rytiniame pakraštyje 2019 metų rudenį įrengto kiminų auginimo lauko. Bet tikėjo, kad dar aplankys…
Dar 2018-aisiais, konferencijos Gardine metu, susirinkusiems pelkių tyrėjams R. Pakalnis pasakė: „Gyvenimas labai trumpas… O pelkes reikia išsaugoti dar ir dėl to, kad galėtum prisėsti ant kiminų kimso ir pagalvoti kur tu skubi…“ Gyvenimas tikrai labai trumpas…
Didžiulė padėka R. Pakalniui už skatinimą domėtis iššūkių kupinomis gamtos apsaugos problemomis, už suteiktas žinias ir iškeltas mokslo idėjas, už vertingas gyvenimo pamokas, nuoširdžius patarimus ir praktinę pagalbą, taip pat kvietimą nuolat pažinti pasaulį, keliauti ir tobulėti, už mokėjimą suburti bendraminčius, už tą neįtikėtinai subtilų humoro jausmą, kantrybę ir nesenkantį optimizmą, ypač tada, kai jo kitiems imdavo stigti! Tokius jausmus jaučiantys bendraminčiai penktadienį susibūrė Aukštumaloje.
Penktadienį dangus virš Aukštumalos aukštapelkės vandens, t. y. lietaus, atseikėjo negailėdamas, nors kone visą vasarą ši pelkė lietaus matė labai mažai… Šlapi iki paskutinio siūlelio žygio dalyviai visgi siekė prisėsti ant R. Pakalniui dedikuoto suolelio. Tikimasi, kad jis stovės ilgai ir leis tako lankytojams atsipūsti pasiekus apžvalgos platformą ir įsilieti į tylų pelkės alsavimą.
Dabar Aukštumalos pelkė jau turi du suolelius, primenančius šios pelkės tyrėjus: prof. C. A. Weber, pačioje XIX a. pabaigoje atlikusį detalius šios aukštapelkės tyrimus ir 1902 m. šių tyrimų pagrindu publikavusį pirmają pasaulyje monografiją apie aukštapelkes. Ir prof. dr. R. Pakalnį, XXI a. inicijavusį pažeistos Aukštumalos pelkės atkūrimo veiklas. Būtent Romas inicijavo pirmojo suolelio pastatymą.
O suolelio pačiam R. Pakalniui pastatymą inicijavo Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas ir šio fondo valdybos pirmininkė Birutė Karnickienė. Už subrandintą ir įgyvendintą iniciatyvą Aukštumalos pažintiniame take B. Karnickienei dėkojo Nemuno deltos regioninio parko kolektyvas ir viena renginio organizatorių Žaneta Iršienė.
„Džiaugiamės visais, nepabūgusiais atstumo ir lietaus bei pagerbusiems profesoriaus atminimą ne tik Aukštumalos pelkėje, bet ir Nemuno deltos regioninio parko konferencijų salėje“, – „Šilutės naujienoms“ sakė Ž. Iršienė.