Aukštumalos pelkėse slepiasi vabzdžiais mintančios saulašarės

 

saulasare2Viena rečiausiai Lietuvoje randamų vabzdžiaėdžių augalų rūšių – saulašarės auga ir Šilutės rajone, Aukštumalos telmologinio draustinio plotuose. Nepaisant to, kad saulašarių pasaulyje žinoma apie 100 rūšių, net ir labiau paplitusios apskritalapės ir ilgalapės saulašarės yra nykstančios, todėl saugomos.



Rugpjūčio mėnesį kankinusi sausra tapo tikru išbandymu drėgmę mėgstantiems augalams, tačiau vos tik palijus šios iš toli akį traukiančios „vabzdžiaėdės“ spindėjo rausva koralų spalva.

Saulašarių pavadinimas susijęs su dekoratyviausia savybe: ant jos lapų žiba lašeliai, labai panašūs į rasą. Tik skirti jie ne vien grožėtis, bet ir privilioti aukas, o paskui jas suvirškinti.

Pagal prigimtį tai – vabzdžiaėdis augalas, kuris maisto medžiagų gauna iš įvairių smulkių vabzdžių. Liaukiniais plaukeliais padengtas kekiškas žiedynas ir viršutinė žiedstiebio dalis – lyg godi ryklė. Ji užsisklendžia, užsičiaupia, kai tik yra sudirginama nutūpusio vabzdžio kojytėmis ar sparnais. Botanikos žinovai teigia, jog dieną ar kelias – priklausomai nuo grobio dydžio, saulašarė virškina vabzdį ir iš jo pasikrauna azoto atsargų.

Šis augalas žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Žydinčios saulašarės itin vertinamos žolininkų (nes šio auglo antžeminė dalis yra naudojama kaip vaistinė žaliava), subrandinti sėklas ir jas apie rugsėjį išbarstyti ne visada šiai vabzdžiaėdei pavyksta. Todėl vietų, kur jos auga, ne itin daug. Aukštumalos aukštapelkė – reta išimtis.

Jau visai netrukus, atvėsus orams, smagi užduotis surasti uodų gaudytoją bus nebeįvykdoma. Nunykus lapams, vabzdžių ir Saulės dovanota energija susitelks apskritame pumpure. Jei sėkmingai peržiemos, pavasarį jis pradės naują medžioklės sezoną.

Tinkamomis sąlygomis šį augalą galima auginti ir namuose – tai vienas dažniausiai namuose auginamų ir lengviausiai prižiūrimų vabzdžiaėdžių augalų.

Augdamos tinkamomis sąlygomis saulašarės pražysta simpatiškais žiedais, šie išsiskleidžia ant ilgų žiedynstiebių – saugiu atstumu nuo grobio tykančių lapų, kad žiedus apdulkinantys vabzdžiai netaptų aukomis.

Taigi saulašarių auginimas gali būti įdomus užsiėmimas, jos nė kiek nenusileidžia savo estetine išvaizda bei gyvenimo būdo savitumu nuo kitų – tropikinių ar vidutinių platumų – saulašarių.