„Tai ne tik liūdnos šventės, tai – tragedija. Kokios dovanėlės, ką jūs čia kalbate – juodai duonai neužtenka… Žmonai vietoj Kalėdų dovanos – tik bučkis į skruostą, vaikams – po du saldainius, nupirktus už žmonos uždirbtus pinigus, įteikėme… Jau baigiame ir pamiršti, kaip atrodo pinigai…“
Tokiomis frazėmis pusiau juokais, pusiau rimtai tarpušvenčiu žurnalistus pasitiko UAB „Šilutės autobusų parko“ vairuotojai. Jau daug metų iš eilės šventes vairuotojai ir administracijos darbuotojai sutinka tuštutėlėmis kišenėmis, nes beveik milijoną siekianti Savivaldybės skola, nepaisant gražių jos vadovų pažadų, ne mažėja, o tik auga.
Pažadų žada nebeklausyti
„Kam mums tos šventės, kam tie pinigai?.. Juk jei dirbi kiekvieną dieną, valgyti vis tiek nėra kada. Prie vairo sėdėdamas barankos juk negrauši?..“ – taip karčiai juokavo pirmadienį kalbinami autobusų vairuotojai.
Vienas jų prisipažįsta turįs penkis nepilnamečius vaikus, bet dovanomis jų negalėjo pradžiuginti. „Žmona dirba, 800 litų gauna, tai po saują saldainių kiekvienam įdėjome“, – kukliai sako jaunas vyras.
„Va jis Kalėdoms svečių buvo pasikvietęs, bet kai suprato, kad algos ir vėl negaus, visiems atsakė“, – šmaikštauja į atokiai stovintį kolegą pirštu baksnojantys vyrai.
Pasakoja jie ir apie naujoką, kuris kelias dienas buvo atėjęs darban. Bet supratęs, kad, anot vyrų, algą už šiandieninį darbą gaus tik gegužės mėnesį, pasipustė padus.
„Valdžia tikriausiai galvoja, kad mes tyru oru gyvi galim būti, kad, kaip tame rusiškame eilėraštyje „Nam chleba ne nado – rabotu davaite“ („Mums duonos nereikia – darbo duokite“) šauksim“, – nesenkančias humoro atsargas demonstruoja dar vienas pašnekovas.
Vyrai girdėjo, kad kituose rajonuose savivaldybės bent už kurą autobusų parkams sumoka. Tuo tarpu Šilutės valdžia nė už mokinių pavėžėjimą neatsiskaito.
Sausio 2-ąją vairuotojai žadėjo dar kartą eiti kalbėtis su įmonės valdžia – parko direktoriumi Artūru Stonkumi. O jei ir tada pinigų nebus, tikino svarstysiantys galimybę streikuoti.
„Bet jau kai sustosim, tai sustosim. Dabar tuščiais pažadais mūsų jau nebenuramins“, – tvirtai sako vienas. Iš jo tono tampa aišku, kad tada jau visiems keleiviams bus blogai.
Net ir „rašantis garantas“ nepadėjo
Tokios tragiškos situacijos, kokia jau keleri metai tęsiasi Šilutės autobusų parke, nėra daugiau nė vienoje Savivaldybės įmonėje.
Visi darbuotojai gerai prisimena praėjusio pavasario įvykius, kuomet Savivaldybės vadovai buvo priversti sėsti prie derybų stalo su autobusų vairuotojais. Jie tokios „garbės“ sulaukė tik todėl, kad kelis mėnesius nebegaudami atlyginimų pagrasino streiku. Savivaldybės skola autobusų parkui tuomet siekė apie 700 000 litų.
Merė Daiva Žebelienė, administracijos vadovas Raimundas Ambrozaitis ir tuometiniai vicemerai pasižadėjo, jog kiekvieną metų ketvirtį Savivaldybės skolą sumažins tokia suma, kuri atitiktų vieno mėnesio atlyginimų dydį.
Autobusų vairuotojai jau tuomet sakė esantys sotūs pažadų ir jais nebetikintys ir ragino pasirašyti kokį nors Savivaldybės garantinį raštą.
Pasirašyti tokio rašto valdžios atstovai nesutiko. Gražiai šypsodamiesi jie tikino neabejojantys, jog pažadus įvykdys, – juk garantas bus derybose dalyvavę ir pažadus užfiksavę žurnalistai. Esą, jie meluoti ir pažadų netesėti neleis – tuoj apie tai parašys…
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad vieną kartą valdžia pažadą sugebėjo įvykdyti – kartą įmonės sąskaiton buvo pervesta apie 200 000 litų, o tai Savivaldybės skolą sumažino maždaug vienu mėnesiu ir ji tuomet vairuotojams liko skolinga dviejų mėnesių atlyginimų sumą.
Bet tuo skolos mažinimas ir sustojo.
Dabartinis meras nei žada, nei nežada
„Žmonės eina kas valandą ir vis klausinėja, gal yra naujienų“, – taip atsakė Autobusų parko direktorius Artūras Stonkus į „Šilutės naujienų“ klausimą apie šiandieninę situaciją įmonėje.
Jis prisimena, kad Savivaldybės skola vežėjams pradėjo augti po paskutiniųjų savivaldos rinkimų, kai rajonui vadovavo meras Virgilijus Pozingis, administracijai – Darbo partijos atstovė Ida Vasiljevienė. Per pusantrų metų skola išaugo iki dabartinių milijoninių aukštumų.
Direktorius sako, jog gruodį įmonės sąskaiton buvo pravesta vos 15 000 litų. Tai toks mizeris, iš kurio atlyginimų nė 10-čiai žmonių neišmokėsi.
Pirmadienį Savivaldybės skola autobusų vairuotojams jau buvo didesnė nei 800 000 litų.
„Jei paskutinėmis metų dienomis daugiau pinigų negausime, skola pasieks milijoną litų“, – sakė direktorius.
Sausio 2-ąją sužinojo, kad blogiausios prognozės pasitvirtino – iš Savivaldybės negauta nė lito. Tiesa, dalį savosios 43 tūkst. litų skolos parkui pervedė Susisiekimo ministerija, bet tuos 29 tūkst. litų iš karto pasiėmė „Sodra“. Tad vairuotojams ir vėl nekliuvo nė po litą.
A.Stonkus jau buvo susitikęs ir su naujaisiais rajono vadovais ir sako vėl išgirdęs pažadus „žiūrėti ir ieškoti“. „Nei prižadėjo, nei neprižadėjo“, – taip jis apibūdino pokalbio su naujuoju meru Š.Laužiku sėkmę.
Šiek tiek sumoka tik patyrusiems nelaimę
Negi nežadate išsireikalauti savo uždirbtų pinigų drastiškais būdais, kaip jau padarė pora statybinių organizacijų? – teiraujamės direktoriaus A.Stonkaus. „Negalime, Savivaldybė yra šimtaprocentinis įmonės akcijų savininkas“, – atsako jis.
Direktorius sako suprantantis ir Savivaldybės vadovus – iš kur jiems, vos perėmus valdžią, paimti tų pinigų.
Bet ar jis nemano, kad perimdami valdžios karūną jie privalėjo pasirūpinti ir didžiausių Savivaldybės problemų sprendimu?
A.Stonkus į tai tik trukteli pečiais.
Direktorius patikina, kad jis pats, kaip visi autobusų parko darbuotojai, irgi negauna atlyginimo nuo lapkričio mėnesio. „Visi mes lygūs, lygesnių už kitus nėra“, – sako jis.
„Lygesniais“ autobusų parke yra nebent tie, kurių namus aplanko liga ar nelaimė, – tuomet žmogui išmokama vieno atlyginimo dydžio išmoka.
Dabartinė valdžia kaltina ankstesniąją
Dabartinis rajono meras Š.Laužikas buvo ir darbo grupės, kuri analizavo autobusų parko situaciją ir turėjo parengti siūlymus, kaip spręsti problemas, vadovas.
„Šiandien žadėti nieko negaliu, padėtis dar analizuojama“, – „Šilutės naujienoms“ situaciją komentuoja jis.
Įmonės privatizavimo galimybė, anot mero, irgi nėra atmetama.
Jo vadovaujama darbo grupė, anot Š.Laužiko, matė vienintelę galimybę normalizuoti įmonės veiklą – atiduoti jai iš karto visą Savivaldybės skolą. Bet iš kokių resursų tai būtų galima padaryti, rajono vadovas kol kas neįžvelgia. „Rasti pingus yra politikų ir administracijos rūpestis“, – sako jis.
Kol kas aišku tiek, kad dar vėluoja Vyriausybės pinigai – Savivaldybės biudžetas negavo apie milijoną litų. Dar apie pusę milijono turi atplaukti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Šios sumos Savivaldybę pasieks apie sausio 10-ąją.
Anot Š.Laužiko, kuris, beje, anksčiau pats ėjo mero pavaduotojo pareigas, ankstesnieji rajono vadovai dalijo be galo daug nepamatuotų pažadų ir labai neatsakingai tvarkė finansus – problemų nesprendė ir finansavimo šaltinių neieškojo. Todėl, anot jo, ir atsidūrėme ten, kur esame dabar: Savivaldybės skolos – milžiniškos, o skolinimosi limitai išsemti.
„Rudenį Savivaldybė praktiškai buvo priešinfarktinės būklės. Neįmanoma per dvi savaites išspręsti tai, kas buvo padaryta per keliolika mėnesių“, – sakė „Šilutės naujienoms“ Š.Laužikas.
Jis neslepia, kad kitų metų Savivaldybės biudžetas bus itin suvaržytas, o bent preliminariai, kiek ir kam bus galima skirti, galėsiąs pasakyti maždaug po poros savaičių.