Jau 12 kartą Rusnėje surengtas autorinės dainos festivalis „Vėjopatis – 2014“, kurį organizuoja tiek pat amžiaus gyvuojantis vokalinis moterų ansamblis „Luotužė“. Ansamblio vadovė ir festivalio sumanytoja Aušra Šlažienė, pristatydama koncerto dalyvius ir repertuarą, džiaugėsi, kad Rusnės saloje, rajone ir apskrityje yra tiek daug kūrybingų žmonių. Jos teigimu, autorinės dainos festivalis jau įgavo nebesustabdomą bangą, nes norinčiųjų jame dalyvauti kasmet vis daugėja, o atliekami kūriniai – vis brandesni ir kokybiškesni.
Akivaizdu, kad Rusnei reikia didesnės koncertų scenos ir salės, nei dabar turi Salos etnokultūros ir informacinis centras. Galima tik pasvajoti, kad gal 13-asis „Vėjopatis“ įvyks rekonstruotuose kultūros namuose. O šįkart festivalio koncertą galėjo stebėti keliskart mažiau žiūrovų, nei buvo festivalio dalyvių.
Festivalio vedėjomis tapo visos „Luotužės“ dainininkės. Su rožės žiedu rankose ir kiekvienam atlikėjui, ansambliui ar kapelai skirtais pagyrimais jos kvietė į sceną dainininkus.
Koncertą pradėjo šilutiškis bardas Adolfas Nausėda, kuris prisipažino, kad kiekvienąmet sau įsipareigoja sukurti dainą, skirtą 
šiam festivaliui. A.Nausėdos kūriniai šiemet nuskambėjo ypač romantiškai ir švelniai, nes, pasak kūrėjo, tarp festivalio gerbėjų – ypač daug moterų.
Rusniškis bardas Nidas Pečkys dar kartą įtvirtino mintį, kad jo sukurta daina „Aš myliu Rusnę“ kada nors taps salos himnu, nes šią dainą autorius ir koncerto žiūrovai sudainavo kartu atsistoję.
„Rusnės Kernagiu“ pavadinta Daiva Plikšnienė, prieš atlikdama savo kūrinį, atvirai prisipažino, kad turi neišpasakytą baimę scenai. Gal todėl ji ir pasirinko teatro režisierės specialybę – kad ant scenos laipintų kitus žmones.
Originaliomis melodijomis koncerto dalyvius vėl užbūrė rusniškė Greta Vitonytė, kuri operinio dainavimo paslapčių mokosi pas patį operos grandą Eduardą Kaniavą. Ji šįkart klasikų poezijos kūrinius įvilko į savo melodijas, kurias pati grojo pianinu.
Jeigu „Vėjopatis“ būtų ne autorinės kūrybos festivalis, bet bardų konkursas, šįkart žiūrovų simpatijos laurus būtų nusinešęs klaipėdietis bardas Sergejus Tereščenka. Jis savo kūriniais galėtų papuošti ir profesionalių atlikėjų repertuarą.
Šilutės meno mokyklos pedagogės, viena nuo kitos neatsiejamos Žydrė Adomaitienė ir Liuda Kašėtienė dar kartą įrodė, kad mūsų gabiausi vaikai – talentingose rankose. Jos atliko kūrinius, kurie, ko gero, guls į dar vieną kompaktinę plokštelę. Pirmasis kūrėjos ir atlikėjos Ž.Adomaitienės autorinių dainų CD „Tu nežinojai“ jau tampa retenybe, o netrukus pasaulį išvys dar vienas CD su Ž.Adomaitienės dainomis vaikams.
Pavienių atlikėjų pasirodymus keitė vokaliniai ansambliai „Vėjūnė“, „Raskila“, „Vakaro žaros“, „Vakarė“, „Elegija“, „Viola“ bei kapela „Žaliakalnis“. Pastarasis ansamblis, kuriam vadovauja Žemaičių krašto etnokultūros centro direktorius Valerijonas Krutikovas, koncertą užbaigė skambiais kūriniais, kurie kadaise gimė po kapelų festivalių ant Rambyno kalno.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, taip pat dainuojanti „Luotužėje“, vos spėjo į koncertą po kelionės į Karaliaučių (Kaliningradas). Iš kelionės ji parvežė vaikyste ir sovietmečio laikų nostalgija dvelkiančios baltos forminės duonos kepaliukų, lauktuves dalijo savo ir kitų kolektyvų dainininkėms.