Balsavimas nuo 16 metų: ar pritartumėte?

 

jaunimas vaziavoAr įsivaizduojate, kad ateityje Lietuvos jaunimas galėtų balsuoti nuo 16 metų? Apie šią galimybę gruodžio 10 dieną diskutuota LR Seime, konferencijoje „Balsavimas nuo 16 metų: ateities scenarijus“.

Pareikšti savo nuomonę, pasiklausyti kitų šalių pavyzdžių, dalyvauti diskusijoje į Vilnių išvažiavo ir Šilutės krašto delegacija: Šilutės rajono tarybos narys, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Tomas Budrikis, Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Rimantė Čiutienė ir keturios jaunimo atstovės – gimnazistės.

„Jauno žmogaus balsas grynesnis, jis dar turi aiškią nuomonę, tvirtas vertybes, kuriomis tiki“, – galimybei šešiolikmečiams balsuoti pritaria T. Budrikis.

Išklausė kitų šalių pavyzdžius

T. Budrikis pasakojo, kad konferencijos metu buvo pristatyti šešiolikmečiams leidžiančių balsuoti šalių pavyzdžiai – Maltos, Austrijos, Estijos. Austrijoje jaunimui nuo 16 metų balsuoti leista nuo 2007 metų. Kaip teigė Austrijos Federalinės Kanceliarijos atstovas Andreas Schneideris, prieš tai buvo atlikta analizė, ištirta balsavimo elgsena ir paaiškėjo, kad jaunimas labiau analizuoja partijų programas ir geba priimti žiniomis grįstus sprendimus. Visi kontrargumentai nepagrįsti, tiesiog primena, kaip prieš 100 metų pirmą kartą buvo suteikta teisė balsuoti moterims. Tada taip pat argumentai prieš buvo panašūs: moterys emocingos, lengvai paveikiamos…

Maltos Respublikos Sekretorius Hon Dr. Cliftonas Grima savo pranešime akcentavo, kad 2013 m. 16 metų jaunimas pirmą kartą balsavo savivaldos rinkimuose. Kai kas sakė, kad tai nesąmonė, bet lygiai taip pat sakė, kai nuo 1976 metų leido balsuoti 18-mečiams. Jaunimas motyvavo tuo, kad jei 16 metų gali dirbti ir mokėti mokesčius, tai gali ir priimti sprendimus.

Estijos jaunimo tarybos atstovas, politikos pareigūnas Karlas Andreas Sprenkas pažymėjo, kad Estijoje pasirengimas balsavimui nuo 16 metų vyko 10 metų, nes reikėjo keisti Konstituciją. Pradėta nuo tinklo formavimo savivaldybėse, nuo rekomendacijų pateikimo, kaip bendrauti su politikais, nuo pilietiškumo ugdymo mokyklose. Mokyklos aplinka politiškai turi būti neutrali, bet gali prisiimti atsakomybę organizuoti visų partijų atstovų viešuosius debatus.

2017 metų rinkimuose 24 000 jaunuolių įgavo teisę balsuoti. Kad būtų išvengta manipuliavimo jaunu žmogumi, rinkimuose aktyviai dirbo jaunieji stebėtojai. „Gyvename senstančioje visuomenėje, rinkėjams padaliname malkų ar bulvių, bet turime pripažinti, kad jaunimas yra ateitis, turi idėjų ir gali būti partneriais“, − kalbėjo svečias iš Estijos.

Padidėjusi auditorija nenusvertų rezultatų

Plenarinės diskusijos dalyviai: Seimo narės Rūta Miliūtė ir Dovilė Šakalienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Antanas Mikalauskas aktyviai diskutavo su atvykusiais jaunuoliais. Visi pripažino, kad per paskutinius metus jaunų žmonių šalyje sumažėjo 25 proc., o mažesniuose regionuose situacija dar blogesnė – didėja vidinė ir išorinė migracija, jaunimas praranda įtaką gimtuosiuose miestuose. Todėl reikia drąsos eiti pirmyn, neturime svarstyti, kiek ateis balsuoti, svarbu, kad aktyvūs jaunuoliai turėtų galimybę dalyvauti sprendimų priėmime, aktyviau domėtis savivaldos sprendimais, − tada labiau prisiriš prie savo krašto.

Grįžęs iš konferencijos T. Budrikis sakė, kad įspūdžiai kuo geriausi, o išgirsti pavyzdžiai verčia susimąstyti. Anot jo, leidus jaunimui iki 16 metų balsuoti, rinkėjų padaugėtų 2,5 proc. ir tai nebūtų svertas, nulemiantis rinkimų rezultatus.

Jauniausias Šilutės rajono Tarybos narys įsitikinęs, kad kuo anksčiau mes pasitikėsime jaunimu, leisime spręsti už ką balsuoti, tuo labiau jis prisiriš prie gimtosios vietos. Jausdami didesnį pasitikėjimą, jie anksčiau pradės domėtis politika.

Visgi leidus 16-mečiams balsuoti atsirastų ir problemų. Viena jų – mokytojų šališkumas, nes savivaldybėse yra pedagogų politikų, ir taip padidėtų jų auditorija mokyklose. Konferencijoje bandant sugalvoti šios problemos sprendimą, vienas iš siūlymų buvo mokytojo specialybę prilyginti valstybės tarnautojo specialybei ir tokiu būdu apriboti jo veiklą Savivaldybės taryboje. Juk valstybės tarnautojai Tarybos veikloje gali dalyvauti tik ne savo krašte. Taip pat yra atitinkamos institucijos, kurios gali stebėti tuos dalykus.

Tiesa, ne visi pritaria, kad šešiolikmečiams būtų suteikta teisė balsuoti, tai aiškiai matyti ir iš T. Budrikio feisbuke užvirusios diskusijos:

„Prieš, tikrai galvoje dar daugumai ne tas, visiškai nesidomi, o jeigu ir eis balsuoti tai greičiausiai už tai ką tėvai pasakys“, – savo nuomonę išsakė Jevgenij.

Jo nuomonei pritarė Karina: „Tiktai prieš. Jų mastymas kitoks, dar patys nelabai supranta ko nori ir “vaikams” leisti spręsti šalies ateitį nesąmonė. Išvis galėtų padaryti nuo 20 m. balsavimą“.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.