Baltijos jūroje ruonių skaičius sumažėjo 15 kartų

Baltijos jūroje gyvenančio ruonio misija – sanitaro, kuris gerina žuvų populiaciją. Dėl kenksmingų gyvenimo sąlygų šių gyvūnų populiacijai gresia pavojus išnykti. Jau dabar jų sumažėjo 15 kartų, tad Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams tenka gelbėti į pakrantę bangų atneštus nusilpusius ruonius.

Vandens ekosistemos pusiausvyra besirūpinantis ruonis išvalo žuvų populiaciją maitindamasis lengviausiai sugaunama – sergančia, išsigimusia, sena, nerangia žuvimi. Dėl tokių įpročių žuvų populiacija tampa sveika, o tai sudaro sąlygas jos didėjimui. Tačiau ruoniai savimi pasirūpinti negali.

Sunaikinta daugiau nei 80 proc. žuvų

„Užterštumas, povandeninis triukšmas, nykstantys žuvų resursai ir atšilimas daro didžiausią žalą ruonių, kurie yra įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą, populiacijai. Didžiausias kaltininkas yra žmogus, jis užteršė jūrą, sukėlė šiltnamio efektą ir triukšmo taršą bei išgaudė ruonių maistą. Tik pats žmogus gali ištaisyti šias klaidas, leisdamas jūros ekosistemai atsigauti ir vėl tapti namais joje 10 000 metų gyvenantiems ruoniams“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, Baltija yra didžiausias pasaulyje vandens telkinys, kuriame deguonies badas (hipoksija) yra sukeltas 100 milijonų žmonių vandenį teršiančios veiklos sunkiaisiais metalais, chemikalais, pesticidais ir kitomis daug azoto bei fosforo junginių turinčiomis medžiagomis. Hipoksija atsirado natūraliai per paskutinius 8000 metų, nes jūra yra uždara: tik keliais siaurais kanalais sujungta su Baltąja ir Šiaurės jūromis. Dėl susidariusių negyvųjų zonų, kuriuose trūkta deguonies, išbalansuojama ekosistema, nyksta žuvų populiacija, o kartu ir ja mintantys ruoniai.

Ruoniams kenkia ir didelė Baltijos triukšmo tarša, sukelianti atšiaurias gyvenimo vandenyje sąlygas bei žvejyba. Daugiau nei 80 proc. žuvų jūroje jau sunaikinta ir ruonių mitybos pagrindo nuolat mažėja. Be to, į žvejų tinklus pakliuvę ruoniai sunkiai sužeidžiami. Šiemet pakrantėje buvo rasta 30 negyvų ruonių, nemažai jų įstrigę, suluošinti ir mirtinai sužaloti tinkluose.

Mamos palieka mažylius

Jūros ekosistemą neigiamai veikia žmogaus sukeltas globalinis atšilimas. Tirpstantis ledas – didžiausia problema ruoniams, nes jų patelės vaikus veda ant ledo lyčių, kur aplink galima sugauti maistą ir pamaitinti jauniklį. Tirpstant ledui, ruonių patelės vesti vaikus plaukia į salas ir gimdo didžiulėmis kolonijomis. Tai sukelia didelę infekcijų tikimybę. Dėl to mažyliai kenčia badą, pasižymi silpna imunine sistema, mažomis pūslėmis nusėtais snukučiais ir gerklytėmis, jie net negali gerti mamos pieno.

„Mamos savo vaikus maitina 15-20 dienų, per kurias 14-15 kg sveriantis gimęs ruoniukas užauga iki 50-60 kg. Mama maitindama išsenka, nerasdama maisto turi plaukti vis toliau. Galiausiai ji palieka jį, kad pati išgyventų. Tokiems silpniems ruoniukams išgyventi tikimybė labai maža“, – sako A. Grušas.

Anksčiau Baltijoje gyvenančių ruonių populiacija siekė  300 tūkstančių, šiandien 20 – 30 tūkst. Toks skaičius labai trapus, nes toliau blogėjant sąlygoms ruoniai gali išnykti. Anksčiau Jūrų muziejus išgelbėdavo 1-2, o pernai išgelbėti 24, šiemet jau 19 jauniklių. Kiekvieno ruonio išlaikymas ir gydymas kainuoja apie 1500 eurų, jei gyvūnas stipriai sužalotas – dar daugiau.

Pagal BNS inf.