Baltijos kelias: ką apie jį žino šiandienos jaunuoliai?

baltijos keliasLygiai prieš 30 metų, milijonai žmonių susikibo rankomis, sudarydami 650 kilometrų ilgio gyvą grandinę. Taip Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai pareiškė protestą dėl Molotovo-Ribentropo pakto, kuriuo (tada prieš 50 metų) Europą pasidalino Vokietija ir SSRS, o Baltijos šalys prarado nepriklausomybę.

Minint Baltijos kelio 30-ąsias metines, Šilutės jaunosios kartos atstovų klausėme, ką jiems reiškia šis Baltijos šalims svarbus istorinis įvykis.

Baltijos kelias_Vygaile_VilciauskaiteVygailė VILČIAUSKAITĖ, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politikos mokslų, IV kurso studentė:

– Apie Baltijos kelią, deja, turiu galimybę žinoti tik iš istorinių rašytinių šaltinių ir savo šeimos trumpų pasakojimų. Nors informaciją apie šią akciją žinau iš istorijos vadovėlių, bet Baltijos kelias visuomet man asocijuojasi su neaprėpiamo masto jėga. Ne dėl to, jog jame dalyvavo daugiau negu 700 tūkstančių žmonių, kurie nutiesė ne vieną šimtą kilometrų per tris Pabaltijo šalis – seseris, bet todėl, kad šio įvykio prasmė ir didžiausia „našta“ buvo tų stovinčių žmonių siekiuose. Nebyliai, negarsiai, nesimėtant bombomis ir neliejant žmonių kraujo sukilti ir protestuoti prieš žmogiškumo stokojančią sistemą. Todėl nors ir pati neturėjau galimybės pamatyti to savo akimis, dabar, gyvendama XXI amžiaus verpete džiaugiuosi, jog galiu kartu su visa Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis švęsti ir garsiai kalbėti apie tai, kad prieš 30 metų visi tie drąsūs ir veržlūs žmonės sugebėjo taikia forma parodyti savo nepasitenkinimą neteisybe ir iki šiol būti mūsų laikų piliečiams didžiu pavyzdžiu.

Rimantė MACIJAUSKAITĖ, Vydūno gimnazijos moksleivė, Šilutės r. savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininko pavaduotoja:

– Baltijos kelio 30-mečiu pradėjau domėtis, pamačiusi ką tik mokyklą baigusį abiturientą Gustą Dunajevą, vykdantį projektą „Baltijos keliu“. Jis nuo rugpjūčio 5 d. iki 23 d. keliauja pėsčiomis Talinas – Vilnius. Tai mane sužavėjo, kaip ir Lietuvos moksleivių sąjungos parengta interviu serija su Lietuvos jaunimo atstovais, skirta šiam minėjimui.
Apie Baltijos kelią, kaip ir kodėl jis vyko, visi galime perskaityti internete, sužinoti viso šio istorinio įvykio detales. Bet atsakant ką aš žinau apie jį, tai yra pirmiausia vieningi 2 mln. žmonių, kurie sugebėjo net tokiomis sąlygomis susivienyti ir įvykdyti šią istorinę grandinę. Šie žmonės turi dideles širdis, tai juos ir sujungė.

Mano šeimoje, gaila, dalyvavusių Baltijos kelyje, nebuvo. Tai lėmė didelis atstumas ir to meto sunkus susisiekimas bei pragyvenimas. Bet esu tikra, kad visi tautiečiai ir tikri patriotai domėjosi šiuo įvykiu.

Pagalvojus apie šią sukaktį kyla daug minčių. Galvoju apie šią dieną, kiek daug galimybių ir laisvės mes turime, tik svarbiausia nepamiršti to atsakingai išnaudoti. Taip pat mąstau apie dabartinį jaunimą ir tautą. Ši data neša man viltį ir tikėjimą mumis – tais mažais trimis milijonais. Ir

Baltijos kelias_Rimantepanašios mintys kyla pagalvojus apie visas Lietuvai, jos istorijai ir jos žmonėms svarbias datas.

Baltijos kelio renginiuose nedalyvausiu, bet tai nepasako, esi ar nesi tu patriotas. Aš Lietuvą vistiek labai myliu ir ji man pati brangiausia šalis. Nors ir nebūsiu toje nuostabioje grandinėje, siunčiu didelę pagarbą žmonėms, kurie tai atkūrė ir mums parodo, kokia ši data yra svarbi!

Agnė ŽILIŪTĖ, Švėkšnos gimnazistė:

Baltijos kelias_Agne_Ziliute– Baltijos kelias yra be galo reikšmingas įvykis, kurio metu atsivėrė trijų valstybių gyventojų vienybė. Žinau tai, jog jame dalyvavo daugiau kaip 2 milijonai žmonių. Susikibę rankomis, gyventojai sudarė gyvą žmonių grandinę.

Tai įvykis, artimas tiek Baltijos šalims, tiek ir mano šeimai – mano močiutė dalyvavo Baltijos kelyje. Aš pati viską žinau tik iš tėvų pasakojimų. Jie pasakojo, jog buvo daugybė žmonių, vietomis jie stovėjo petys petin, o visų širdyse tvyrojo keistas, tačiau be galo malonus jausmas.

Ši data – rugpjūčio 23-oji, man, kaip jaunosios kartos žmogui, asocijuojasi su Baltijos keliu, Lietuvos atgimimu ir su Baltijos pakrantėse žėrinčiai degančiais laužais.

Žinoma, galvoju dalyvauti šiemetinio Baltijos kelio minėjimo renginiuose, tokių planų turiu.

Ugnė BERTAŠIŪTĖ, Šilutės pirmosios gimnazijos moksleivė:Baltijos kelias_Ugne_copy

– Man tėtis visada būdavo patriotizmo pavyzdys. Manau, kad jis man nuo mažų dienų įskiepijo meilę Lietuvai. Žinau, kad tėtis buvo aktyviai Lietuvą ir jos garbę minintis žmogus, žinau, kad stengėsi dalyvauti visuose Lietuvai svarbiuose įvykiuose. Ir man jis nusiminęs sakė, jog ilgai graužėsi dėl to, kad dėl asmeninių priežasčių nepavyko sudalyvauti Baltijos kelyje.

Žinoma, kadangi man metų tik pusė tiek, prieš kiek vyko Baltijos kelias, apie jį žinau tik tiek, kiek prabyla istorija. Žinoma, kaip ir visad, mane labiausiai žavi mūsų tautos iniciatyvumas, drąsa tiesai ir laisvei. Kartą draugė juokėsi, jog ir aš esu tikra lietuvaitė – dėl tiesos ir laisvo pasirinkimo bet kur ir bet kada niekad nenustoju kovoti.

Kad ir kaip gaila, šiemet dalyvauti negalėsiu – esu išvykusi sesijoje, kur mokausi lietuvių filologijos. Juk ir tai – meilės ir palaikymo išraiška Lietuvai! Siunčiu šilčiausius linkėjimus ir apkabinimą kiekvienam, ketinančiam dalyvauti Baltijos kelio renginiuose.