CV-Online Baltijos šalyse vykdytos apklausos duomenimis, atostogų metu dirba reikšminga dalis darbuotojų, tikri darbo atostogų metu „lyderiai“ yra estai. 83 % apklausos dalyvių iš Estijos nurodė, kad jiems atostogų metu teko dirbti. Latvijoje dirbančių atostogautojų – 50 %, Lietuvoje – 48 %.
Kodėl dirba?
Lietuvoje apklausti 2168 respondentai. Iš jų 67 % šiemet atostogavo, tačiau atostogų metu 16 % atsiliepė į skambučius, 16 % tikrino el.paštą, atrašinėjo į užklausas, 10 % – dirbo kompiuteriu, 4 % – vyko į darbą. Latviai dažniau dirbo kompiuteriu – 22 % ir apsilankė darbovietėje – 7 %. 73 % apklaustų latvių spėjo paatostogauti iki rudens.
Lietuviai atostogų metu dirbo dėl to, kad jų manymu, jie geriausiai žino situaciją ir niekas kitas negali atlikti tam tikras užduotis (25 %). Taip pat nebuvo kam jų pavaduoti (21 %), bei dėl to, kad susidarė nenumatyta situacija (19 %). Panašūs rezultatai ir Latvijoje bei Estijoje. Dėl darbuotojų trūkumo, pavadavimo klausimas tampa kebliu. Darbuotojų nėra kam pavaduoti, jie atostogauja trumpiau nei norėtų, o išėję atostogų – dirba ir nepailsi, nuo to kenčia produktyvumas ir psichinė būsena. Pastaraisiais metais darbuotojai vis dažniau prisipažįsta esą pervargę.
Nerimą kelia ir ši priežastis – per atostogas negaliu atsijungti nuo darbo, todėl kartais tikrinu situaciją. Lietuvoje ją minėjo 19 %, Latvijoje – 21 %, ir vos 7 % estų atostogų metu nori neatsilikti nuo to, kas vyksta darbe. Naudojamų technologijų gausa, nuotolinė prieiga prie darbo sistemų, įprotis telefone tikrinti situaciją, nenoras ar neturėjimas galimybės atsijungti nuo įrenginių atostogų metu įsuka į veiksmą. Net ir neatliekant darbinių užduočių, jie nuolat galvoja apie darbą, o tai trukdo pailsėti.
Kitos priežastys: darbe įprasta praktika trukdyti atostogaujančius darbuotojus bei vadovo noras, kad užduotis atliktų konkretus darbuotojas.
Nors šalių darbuotojai minėjo panašias priežastis, net 19 % estų atostogų metu dirbo vien dėl to, kad norėjo papildomai užsidirbti. 52 % lietuvių nurodė, kad jiems atostogų metu netenka atlikti darbo užduočių.
Kokio lygio pareigas užimantys darbuotojai gali tuo pasigirti? Daugiausiai dirbančių atostogų metu yra tarp aukščiausio lygio, vidurinės ir žemesnės grandies vadovų, o mažiausiai – tarp darbininkų, klientų aptarnavimo specialistų bei specialistų. Vadovai dažniausiai atostogavo po kelias dienas, 1-2 savaites, darbininkai ir specialistai – 2 savaites. Vadovai derino atostogas Lietuvoje ir užsienyje, o žemesnio lygio darbuotojai dažniau atostogavo Lietuvoje.
Ar pailsėjo?
Visiškai pailsėję jaučiasi 34 % lietuvių, 58 % – pailsėjo tik iš dalies, 8 % – visiškai nepailsėjo. Latvijoje nepailsėję į darbą grįžta 14 % darbuotojų, iš dalies pailsėję – 54 %, visiškai pailsėję – 32 %.
Respondentų manymu, geriau pailsėtų atostogų metu, jei jie turėtų daugiau galimybių, pvz. finansinių, leisti atostogas taip, kaip patinka; jei atostogos būtų ilgesnės, jei sugebėtų atsiriboti nuo darbo.
Kokia turėtų būti nenutrūkstamų atostogų optimali trukmė, kad galėtų gerai pailsėti? Atsakymuose vyravo dvigubai ilgesnė, nei jų paskutinių atostogų, trukmė. 37 % darbuotojų paskutinių atostogų trukmė buvo 2 savaitės, 19 % – 1 savaitė. Jei turėtų galimybę, darbuotojai atostogautų 3 ar 4 savaites.
Atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenimis, papildomos apmokamos atostogų dienos yra prieinamos 11 %, dažniausiai: bankininkystės, IT, telekomunikacijų, žmogiškųjų išteklių ir draudimo srities darbuotojų.