Aplink Kuršių marias, supamas pernykščių, sausuolių siena tapusių rudai nusvilusių nendrynų, pulkais žirglioja ar pabaidyti lekioja baltasparniai paukščiai. Prie kanalų, potvynio užlietų papievių, priekrančių viksvynų. Daugiausia jų galima stebėti rezervatinės zonos paribiais.
Baltieji garniai, atrodo, bus šiemet dar labiau išplėtę savo kolonijas. Jų pamaryje šį pavasarį kaip nė vienais metais tiršta, pasigrožėti jų stotais ir skrydžiais, apžvelgti jų baltas karalijas – įspūdinga. Saulė skaisti, vėjas iš kojų neverčia, keliai pamariais pradžiūvę, apvažiuoti ir neįklimpti – smagu.
Nemuno žemupyje potvynis šiemet užliejo daugiau kaip 10 tūkstančių hektarų teritorijas dar sausio antroje pusėje. Dabar jis pamažu slūgsta į kanalus. Vorusnės siurblinė penktadienį visa jėga vandenį iš jų pumpavo į upę, kad Rusnės salos pievos imtų ženkliau sausėti. Garnių čia – pilna.
Keliai link nendrynų, kuriuose vis dar dirba vienintelio krašte stogdengystės meistro ir nendrių propaguotojo Alfonso Edmundo Demerecko technika, jau neklimpūs. Į traktorinę priekabą vyrai krovė surištų nendrių pėdus – žiemos triūsą. Šiemet žiemą labai trumpas buvo šalčių periodas, kai įšalas leido įvažiuoti technikai, išgabenti pėdus ir neįklimpti.
Neseniai A.E.Demereckas dėl nepalankių darbo sąlygų skundėsi Šilutėje apsilankiusiam Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui. Kad siurblinės žymiai greičiau išpumpuotų vandenį iš žemumų, kad nendrių ruošai klampynės nebetrukdytų.
Bet ūkininkas gavo Šilutės savivaldybės valdininko A.Nausėdos atkirtį, jog siurblinės yra skirtos užtikrinti hidrologinį režimą žemės ūkio produkcijos gamintojams, o ne statybinės žaliavos stogų dangai ruošėjui. Kitąmet šios ūkio šakos vystytojas neva paramos gali jau nesitikėti.
Nemuno deltos regioninis parkas ir Saugomų teritorijų tarnyba 
A.E.Demereckui už tautinio paveldo produktų gamybą, tradicinių nendrinių stogų gamybą pernai suteikė NDRP produkto ženklą. Šiemet jo darbo barai įtraukti į naująjį pažintinį maršrutą „Potvynio apsupty“, kurį sukūrė ir rekomenduoja NDRP direkcija.
Ekskursijų dalyviams už 50 litų mokestį siūloma apsilankyti net tik A.E.Demerecko nendrių kirtavietėse, bet ir valstybinėje žuvivaisos įstaigoje, veikiančioje Rusnės saloje. Taip pat – laivadirbio Simo Knapkio dirbuvėje, žolininkų Valentinos ir Valdo Baužų valdose ir tituluoto žuvienės virimo meistro sodyboje prie Pakalnės upės Rusnės saloje. Ir paragauti ar nusipirkti žuvų.
Į maršrutą „Potvynio apsupty“ dar neįtrauktas naujausias gyvosios gamtos objektas Rusnės saloje. Jis yra aptvare netoli Vorusnės upės, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko tvarkiečio Remigijaus Žemaitaičio valdose. Tai – privatus žvėrinčius.
Pernai vasarą R.Žemaitaitis skelbėsi kursiąs elnių ir danielių veislyną „ne dėl mėsos“, o dėl malonumo juo rūpintis, ekologinio švietimo, ekskursijų. Aptvarui nepagailėjo žemės ploto, kuriame prieš rinkimus žadėjo kurti Vorusnės parką. Dabar čia ganosi nemaža kaimenė, o teritoriją nuo įmirkimo saugo pagilinti kanalai. Kam įdomu, pakeliui į garnių kolonijas gali stabtelti ir apžvelgti.
Tuo tarpu gilinti Skirvytės upės žiotis, kuriose sąnašų salos trukdo laivybai ir į nerštavietes plaukiančioms žuvims, jau pajudėjo Rusijos Kaliningrado srities žemsiurbė. Penktadienį stebėjusieji jos kelią Nemunu nuo Sovetsko ir Skirvytės upe iki žiočių džiūgavo – „gal stintų kitąmet atplauks daugiau“. Jų šiemet buvo rekordiškai maži laimikiai – ir lietuviams, ir rusams.