Pesimistų prognozės, kad po šiemet šalį nualinusios sausros grybus matysime kaip savo ausis be veidrodžio, nesipildo: grybų ir grybavimo mylėtojai juos (ir ne bet kokius, o tik „prabangiuosius“) jau pilnais krepšiais ir net automobilių bagažinėmis tempia iš miškų.
Aiškėja ir dar vienas visai bevertis prietaras: esą grybautojai tokie „skrudžai“, kad iš jų nė už ką nesužinosi, kur jie tas miško gėrybes randa. Šilutiškiai priešingai – mielai dalijasi savo žiniomis ir su feisbuko lankytojais, ir su „Šilutės naujienų“ skaitytojais.
Nebijo nei vilkų, nei erkių, nei paklysti
Bene įstabiausius vaizdus feisbuke paskelbė šilutiškė Aldona, kurios surinktų „pulkaunykų“ krūvos priverčia aikčioti iš nuostabos net ir labiausiai grybavimui abejingus tautiečius. 40 kilogramų – toks, pasirodo, buvo Aldonos paskutinysis laimikis. Ir visi – tik rinktiniai, tik baravykai.
Žavintis Aldonos fotografuotais vaizdais matyti, kad kitokių grybų ji ir nerenka. Moteris atvirai pasakoja labai mėgstanti grybauti ir jau daug metų grybaujanti Tenenių ir Meškinės pusės miškuose, kuriuos jau gerai pažįsta. Renkasi ypač tankius, gūdžius eglynus, nes kaip tik tokiuose, pasak jos ne tik vilkai, bet ir grybai gerai veisiasi. „Gražioj pievoje nėra ko baravykų ieškoti“, – apibendrina moteris.
Beje, vilkų moteris nesibaimina, nors kartą vienas pilkis yra visai šalia jos prabėgęs. Moteris sako pradžioje jį šunimi palaikiusi, tik vėliau susiprotėjusi, kad iš kur tokioje atokioje tankmėje tas vienišas žmogaus draugas bėgiotų?.. Pilkis tai buvęs, bet matyt ir jis jos draugijos netroškęs, nes labai greit pro šalį praskuodė…
Nebijo Aldona ir erkių, nors apie jų platinamas ligas girdi nuolat. Sako į mišką eidama naudojanti repelentus, bet keletą kartų tie kraujasiurbiai visgi buvo įsisiurbę. Bet jokių ligų erkės jai neperdavė. Skiepytis nuo erkių platinamų ligų moteris neskuba.
Nesibaimina Aldona ir paklysti. Ir ne tik todėl, kad tuos miškus jau gerai pažįsta. Tiesa, kartą buvo, kad šonan „nugrybavo“, bet išėjusi į laukymę netruko susiorientuoti kurion pusėn toliau sukti.
Ir gimines aprūpina, ir parduoda
Sėkmingas Aldonai buvo ir pernykštis grybavimo sezonas. Tuomet, tik mėnesiu vėliau – rugpjūčio pabaigoje, ji pirmą kartą pasiskelbė feisbuke parduodanti grybus. Tada už kilogramą prašė po 5 eurus ir pirkėjų negalėjo atsiginti. Šiemet Aldonai jau ir skelbtis nebereikėjo – klientų ji sako turinti tiek, kad tik spėk suktis. Ir kaina – 6 eurai už kilogramą nieko negąsdina. Juo labiau, kad jos pirkėjai jau žino, kad ji parduoda tik patikrintus ir švariai nuvalytus grybus.
Aldona atvira – miške visų juk nepatikrinsi, tad parsinešusi iš naujo tikrina kiekvieną grybą. Ir būna, kad iš 7 ar 8 parsivežtų kibirų pardavimui belieka 5.
Moteris patvirtina seniai žinomą faktą, kad delčios laikas – pats netinkamiausias grybauti, tuomet esą beveik visi grybai būna sukirmiję. „Na, jei ir ne visi, tai pusė tikrai“, – sako ji.
Aldona pastebi, kad nors liepą jau šiek tiek nulijo, bet miškuose vis dar yra labai sausa. Ji mano, kad pastarosiomis dienomis stojusi sausra ir vėl sustabdys grybų augimą – iki naujo lietaus. Bet ji tiki posakio „Kiekvienas grybas“ turi savo grybautoją“ teisingumu ir neabejoja, kad visų grybų miške niekada niekas neišrinks.
Aldonos pomėgis jai ne tik malonumas, dar ir labai naudingas visai giminei, mat savo grybais ji ne tik savo šeimą, bet ir užsienyje gyvenančius gimines aprūpina. Pastarieji vis voveraičių pageidauja, tad Aldona jiems jas ir renka. O pati sau net po 50 – 60 stiklainių baravykų žiemai prisiruošia. Ji pasakoja juos virdama pridedanti druskos, pipirų, česnakų, o pavirusi ir išgriebusi iš viralo konservuojanti savose sultyse. „Ruošti atsargas žiemai reikia labai steriliai, kad bakterijos nesidaugintų“, – įspėja miško gėrybių mėgėjus Aldona.
Miškai perdžiūvę, bet grybai dygsta
Tuos pačius Meškinės miškus vardija ir Alvydas, taip pat rodantis pilnus krepšius baravykų. „Tik baravykus – kitokių aš nerenku“, – iš karto įspėja jau 15 metų tose pačiose vietose grybaujantis ir iš jų pilnus krepšius tempiantis šilutiškis.
Pasak Alvydo, šiemet grybų labai daug. Kol jis, prisikrovęs pilną kibirą nueina iki automobilio, būna graudu matant, kad dar tiek pat yra priverstas palikti miške. „Akys mato, bet nebetelpa, derlius geresnis negu buvo pernai“, – apibūdina vyras.
Ir jis sako, kad lietaus buvo per mažai, miškai perdžiūvę. „Griovys, kurį visada turėdavau peršokti, šiemet sausas, o ten, kur tyvuliavo pelkės, irgi sausa. Net ten, kur lijo, vanduo akimirksniu susigėrė ir vėl sausa. Neina suprasti kaip tie grybai dygsta“, – sako jis.
Alvydas taip pat pastebi neigiamą delčios įtaką grybų „sveikatai“. Pasak vyriškio, esant tokiai mėnulio fazei klajonės po mišką būna tik perpus tiek naudingos, kiek esant jaunačiai.
„Šiuo metu baravykai kirmyti, net ir Meškinėje“, „Praktiškai visi kirmėti. Brolis buvo pririnkęs apie 10 kg, tai net 1kg valgymui nebuvo, kad ir išorė graži“, – tokiais pastebėjimais praėjusią savaitę dalijosi ir internautai.