Sausio 25-ąją ant kito šono savo guolyje verčiasi barsukas – tuo tikėta nuo senų senovės. Tikėta dar ir tuo, jog pagal tos dienos orą galima nuspėti, kokia toliau būsianti žiema.
Rudenį prisiklausėme įvairiausių šaltojo meto prognozių, o dabar belieka jas palyginti su realybe.
Ventės rago ornitologijos stoties vyr. ornitologas Vytautas Jusys sako, kad sunku būtų atsiminti, kurią žiemą Nemuno deltoje žiemoti liko tiek sparnuočių kaip šiemet. Jų šiemet čia – tūkstančių tūkstančiai.
Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igoris Osadčij spėjimais neužsiima, bet primena rudenines klimatologų prognozes ir sako, kad pavasaris turėtų prasidėti jau vasario pabaigoje, bet jis būsiąs ilgas ir šaltas.
Žiemoti liko tūkstančiai paukščių
Sausio 14-15 dienomis pamaryje vyko žiemoti likusių vandens paukščių apskaita. Čia likusius sparnuočius skaičiavo V.Jusys, jam talkino šilutiškis statybininkas, bet iš pašaukimo – ornitologas Edmundas Užpelkis, taip pat šilutiškis Povilas Bagdonas. Atvyko ir apskaitą organizavusios Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas Laimonas Šniaukšta.
Vyrai negalėjo atsistebėti, kai įsitikino, kad Nemuno deltoje žiemoja apie 1000 gulbių giesmininkių, apie 200 pilkųjų žąsų.
Apsemtose Sausgalvių kaimo pievose jie pamatė apie 9000 ančių, o Kniaupės įlankoje šių raibųjų buvo dar daugiau – apie 10 000. Iš lėktuvo darytose nuotraukose tik viename būryje Kniaupo įlankoje suskaičiuota net apie 7230 ančių. Daugiausia, anot V.Jusio, pastebėta didžiųjų ančių, bet yra ir rudagalvių kryklių, cyplių, smailauodegių.
Iš viso šiemet pamaryje suskaičiuota apie 22 000 įvairių žiemoti likusių vandens paukščių.
Anot V.Jusio, tai labai didelis skaičius. Štai praėjusią žiemą visoje Nemuno deltoje žiemojo viso labo tik vienas pilkasis garnys, o jokių ančių nei gulbių giesmininkių nebuvo nė kvapo.
Sausio 14-ąją Rusnėje ir prie Sausgalvių pastebėti du pempių būriai – apie 100 šių paukščių. Netoli Sausgalvių stebėtas ir, matyt, žiemoti likęs, dirvinis vieversys. Tai itin retas atvejis, nes šis paukštelis žiemojantis Lietuvoje per paskutinius 20 metų pastebėtas ne daugiau nei 10 kartų.
Zylės prognozuoja šalčius
Pas mus žiemoja iš Šiaurės kraštų atskridę vandens paukščiai. Akivaizdu, kad sparnuočiai tik jiems vieniems žinomais metodais nustatė, jog šiemet praleisti žiemą mūsų žemėse jiems bus palankios sąlygos.
Gaila, bet dabar jie turės skristi piečiau – į Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, mat meteorologai prognozuoja vis šaltesnius orus.
„Bet zylė jau dažniau pradėjo čiulbėti, mat orai pavasariop. Matosi, kad artėja pavasaris“, – svarstė V.Jusys.
Ornitologai jau pradeda laukti pavasarinės migracijos. Bet V.Jusys jau pastebėjo, jog tais metais, kai žiema prasideda vėliau, vėluoja ir pavasaris, dar ir kovas būna labai žiemiškas. Ir išskridę vieversiai tais metais gimtinėn grįžta tik kovo pabaigoje.
Vasarį bus tikra žiema
Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas I.Osadčij ginasi, kad klausimą apie pavasario orus pateikėme ne tuo adresu. Net sinoptikai, anot I.Osadčij, taip toli neįžvelgia.
Bet jis primena rudenines garsiosios meteorologės Audronės Galvonaitės prognozes. Tuomet meteorologė sakė, jog žiema būsianti labai permaininga, trumpus šaltuko laikotarpius dažnai keis atodrėkiai. Tai, anot I.Osadčij, pasitvirtino. Prognozuota, kad tik vasarį sulauksime tikros žiemos, bet ir tą mėnesį šalčius keis atodrėkiai.
Šilutės meteorologų viršininkas pamena savus pastebėjimus: kuomet būdavo šiltas gruodis, pavasario ženklų sulaukdavome jau vasario pabaigoje. Bet pavasaris tais metais šiluma nelepindavo.