Klaipėdos teritorinės darbo biržos duomeninims, bedarbių skaičius Šilutėje mažėja. Lyginant 2011 ir 2012 metų bedarbių skaičiaus dinamiką Šilutėje, matyti, kad pirmuosius penkis šių metų mėnesius bedarbių įregistruota mažiau nei pernai. 2011 metais sausio mėnesį Šilutėje buvo 5246 ieškantieji darbo, tuo tarpu šių metų sausio mėnesį darbo ieškojo 4440 bedarbių.
Bedarbių skaičius Šilutėje mažėja ir toliau: 2011 metų gegužę buvo įregistruoti 4176 bedarbiai, šiemet – 3938.
Nedarbo lygis mažėja
Darbo biržos Šilutės skyriaus vadovas Andrius Šašilkinas sumažėjusį bedarbių skaičių sieja su sušvelnėjusiomis krizės pasekmėmis. „Nebėra bankrotų, dėl kurių per mėnesį darbo netekdavo apie 200 žmonių. Dabar situacija stabilesnė. Bedarbių skaičius svyruoja ties 4000 riba, kai tuo tarpu praėjusiais metais buvo 5000. Taigi per metus bedarbių sumažėjo visu tūkstančiu“.
Daugiausia užsiregistravusiųjų Darbo biržoje buvo sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Vasario mėnesį darbo ieškojo apie 4600 žmonių. Situaciją komentuojantis A.Šašilkinas tikina, jog tokia situacija susidarė dėl sausį įsigaliojusių įstatymų pakeitimų, kuomet nepasiturintys gyventojai, įsiregistravę teritorinėje Darbo biržoje, įgijo teisę kreiptis dėl piniginės socialinės paramos.
„Per vieną mėnesį Darbo biržoje užsiregistravo per 1000 gyventojų. Tačiau šiuo metu bedarbių yra apie 4000 ir šis saičius išlieka, tad po truputį pastebimas nedarbo lygio mažėjimas. Nuo sausio 1-osios, nedarbo lygis siekė minus 0,63 proc. Tai nėra labai daug, tačiau krypstame į minusą, o ne į pliusą“, – teigia A.Šašilkinas.
Daugiausia bedarbių – kaime
Užsiregistravusieji Darbo biržoje įgauna darbo ieškančio asmens statusą. Šį statusą įgauna ir bedarbiai, ir asmenys, kurie dirba nevisu etatu. Visi jie gauna kompensacijas ir socialines išmokas. Registruojasi ir ūkininkai, gaunantys socialines išmokas iš seniūnijų bei asmenys, dirbantys pagal neterminuotą darbo sutartį.
„Per 2012 m. gegužės mėnesį Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriuje užsiregistravo 666 ieškantys darbo asmenys, iš jų 589 bedarbiai. Tarp užregistruotų bedarbių buvo 217 (36,8 proc.) moterų, 131 (22,2 proc.) – jaunuoliai iki 25 metų, 121 (20,5 proc.) – asmenys, vyresni nei 50 metų“, – praneša Klaipėdos teritorinė darbo birža.
Tarp gegužę užsiregistravusių bedarbių 159 yra niekur nedirbę, 210 užsiregistravo po ilgesnės nei 2 metų darbo pertraukos, likę 220 – po trumpesnės nei 2 metų pertraukos.
Šių metų gegužę didžiausią dalį tarp naujai užregistruotų bedarbių Šilutėje sudarė kaimo vietovių gyventojai – 55 proc. Užsiregistravę absolventai sudarė 2,5 proc.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos pateikiama statistika rodo, jog daugiausiai darbo pasiūlymų gaunama balandžio ir gegužės mėnesiais. Šiemet balandį buvo įdarbinti 319 asmenys, gegužę darbo vietą rado 285 bedarbiai, 229 iš jų – neterminuotam darbui.
Darbo pasiūla krenta žiemą
Pasak A.Šašilkino, šiais metais buvo šioks toks laisvų darbo vietų pagausėjimas dėl jų subsidijavimo. Tačiau kai finansavimo nebelieka, situacija iškart keičiasi. „Šiuo metu, praktiškai visi projektiniai pinigai yra išnaudoti, tad iki kitų metų pabaigos stebuklų nebus“, – sako skyriaus vadovas.
Laisvų darbo vietų skaičius svyruoja: vasarą darbo pasiūlymų daugiau, vėliau jų nebedaugėja, o žiemą darbo pasiūla krenta. Todėl ieškančiųjų darbo skaičius labiausiai išauga sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Mažesnis bedarbių skaičius laikosi birželį, liepą, rugpjūtį bei spalį.
A.Šašilkino teigimu, kasmet sulaukiama apie 2000 laisvų darbo vietų pasiūlymų. Šis skaičius nekinta, nes Šilutėje nėra naujų gamyklų ar kitų įstaigų, darbus siūlo vis tie patys darbdaviai.
2012 m. gegužės mėnesį užregistruotos 236 naujos laisvos darbo vietos, o sausio mėnesį – 152. Daugiausiai laisvų darbo vietų užregistruota balandžio mėnesį – 267.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriuje šiemet gegužės mėnesį paklausiausios profesijos nekvalifikuotiems darbininkams buvo: krovikai, apdirbimo pramonės darbininkai, viešbučių ir kitų įstaigų pagalbiniai darbininkai. Aptarnavimo darbuotojams ir kvalifikuotiems darbininkams paklausiausios profesijos buvo: statybininkai, staliai, pardavėjai, dažytojai, įvairių kategorijų vairuotojai. Paklausiausios profesijos specialistams: verslo specialistai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, jaunieji socialiniai darbuotojai, padalinių vadovai, mokymo specialistai, administracijos sekretoriai, sandėliavimo tarnautojai.