Nedarbas mažėja
Tokius duomenis pateikė Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja Inga Girdenienė, neseniai vykusiame projekto „Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelio“ įgyvendinimas Šilutės rajono savivaldybėje aptarimo metu.
Šiuo metu visoje Lietuvoje darbo neturi 145 753 žmonės, ir tai yra 8,3 proc. visų darbingo amžiaus žmonių. Nedarbo lygio šalyje pokytis per metus yra – 1,8.
Visoje Klaipėdos apskrityje užregistruota 14 050 bedarbių, t. y., 7 proc. visų darbingų žmonių, o pokytis per metus siekia -1,6.
2022 m. gruodžio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 1922 darbo neturintys Šilutės rajono gyventojai, ir palyginus su 2021 m. gruodžio 1 d. – 9 proc. mažiau.
Klaipėdos apskrityje didžiausias nedarbo lygis fiksuojamas Palangos miesto savivaldybėje – 9,1 proc. Mažiausias – Neringos sav. – 4,5 proc.
O štai 2020-ųjų sausio 1 d. nedarbo lygis Šilutės rajone siekė 9,6 proc., 2021-ųjų sausio 1-ąją jis buvo pasiekęs net 19,2 proc., o per metus iki tų pačių metų gruodžio 1-osios vėl nukrito iki 9,4 proc. Taigi per pastaruosius metus iki šių metų gruodžio 1-osios nedarbas dar labiau sumažėjo – jau iki 7,9 proc.
„Tiesa, realiai šis procentas būtų dar mažesnis – svyruotų apie 7,3 – 7,4 proc., jei ne didžiosioms metų šventėms į gimtinę suskrendantys emigrantai. Vieni čia pabūna tik kelias savaites, kiti kelis mėnesius, bet tam laikui jie visi registruojasi Užimtumo tarnyboje, mat lankosi gydymo įstaigose ir nenori už tas paslaugas mokėti iš savo kišenės“, – sako I. Girdenienė.
Laisvų darbo vietų mažiau negu bedarbių
Pasak I. Girdenienės, mūsų rajone ženkliai sumažėjo ilgalaikių bedarbių. Štai 2022 m. gruodžio 1 d. ilgalaikiai bedarbiai sudarė 9,4 proc., kai 2021 m. gruodžio 1-ąją jų buvo registruota 28,9 proc., o 2020 m. gruodžio 1 d. – 21,1 proc. visų bedarbių.
Šiemet gruodžio 1 d. registruoti 243 darbo rinkai besirengiantys asmenys. Iš jų 30 proc. stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti, 20 proc. turi prižiūrėti ar slaugyti šeimos narį, 15 proc. yra apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis. Net 30 proc. tokių žmonių sako neturintys galimybių atvykti iš savo gyvenamosios vietos į darbo vietą. Dar 3 proc. tokių bedarbių turi priklausomybių.
Visgi statistika negailestinga: bedarbių visada yra daugiau, negu registruota darbo vietų. Štai 2022 m. bedarbių užregistruota 2,1 karto daugiau nei laisvų darbo vietų, 2021 m. buvo 1,4 karto, 2020 m. – 2,4 karto daugiau.
2022 m. sausio-gruodžio mėn., palyginus su 2021 m. atitinkamu laikotarpiu – laisvų darbo vietų užregistruota 17 proc. mažiau, darbo neturinčių asmenų – 29 proc. daugiau.
Apie pusė registruotų laisvų darbo vietų yra kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams.
Pagal profesijas, daugiausiai laisvų darbo vietų šiemet registruota pagalbiniams darbininkams (427 arba 21 proc. visų laisvų darbo vietų), virėjams (91; 5 proc.), pardavėjams (81; 4 proc.), plataus profilio statybininkams (76; 4 proc.), virtuvės darbininkams (76; 4 proc.), traktorininkams (72; 4 proc.), nekvalifikuotiems statybos darbininkams (63; 4 proc.).
Įsidarbinimas mažėja
Per šiuos 2022-uosius metus, pasak I. Girdenienės, pagal neterminuotas darbo sutartis dirbti pradėjo 2 300 asmenų. Likusieji maždaug 2000 įsitraukė į laikino ir remiamo užimtumo formas (įsidarbino terminuotam laikotarpiui, pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus ar dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse).
2022 metais, palyginti su 2021-aisiais, įsidarbinimas savivaldybėje mažėjo 30 proc., bet pradėjusių dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse asmenų skaičius didėjo 60 proc.
Šiais metais, lyginant su 2021 m. ar 2020 m., daugiau žmonių suteikta parama mokymuisi ir judumui. Vidutinė dalyvių Užimtumo tarnyboje trukmė iki dalyvavimo Užimtumo didinimo programos priemonėse buvo 553 kalendorinės dienos. Gruodžio 19 d. duomenimis, trečdalis dalyvių jau dirba arba vykdo savarankišką veiklą.
Projektas užbaigtas
Gruodžio 20 d. įvyko du metus savivaldybėje vykdyto projekto „Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelio“ užbaigimas.
Projektas skirtas ilgą laiką nedirbantiems piniginės socialinės paramos gavėjams, o finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Projekto siekis buvo, kad 150 vyresnių kaip 30 metų ir piniginę socialinę paramą gaunančių bei ilgą laiką nedirbančių asmenų dalyvautų Projekto veiklose.
Socialinės paramos nedirbančių asmenų atvejo vadybininkė Vaida Lotužienė, pristatė informaciją apie projekto įgyvendinimą ir pasiektus rezultatus. 2020-2022 m. duomenimis projekto veiklose dalyvavo 226 asmenys, iš jų 100 dalyvių jau įsidarbino, įsidarbinti subsidijuojant nukreiptas 81 dalyvis, į profesinį mokymą nukreipti 7 dalyviai, bandomojoje praktikoje dalyvauja 65 žmonės.
