Bedarbystės mažinimo rajone ėmėsi ir Savivaldybė

 

BEDRABIU SAV_2Prieš metus – 2018 – ųjų birželio 1 dieną nedarbo lygis Šilutės r. savivaldybėje siekė – 10,8 proc. nuo visų darbingų žmonių skaičiaus. Tuomet bendras Lietuvos nedarbo lygis buvo tik 8,1 proc. Dabar, šių metų gegužės 1 dienos duomenimis, nedarbo lygis rajone yra mažesnis – 8,4 proc. Tačiau ir toks nedarbo lygis Šilutės savivaldybės vadovų ir krašto darbdavių netenkina. Yra žinoma, kad Klaipėdos apskrities kai kuriose savivaldybėse nedarbo lygis jau prieš metus siekė tik 4 ar 3 proc.

Nuo šių metų pradžios Šilutės savivaldybė, kartu su dar penkiomis Lietuvos savivaldybėmis, dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pilotiniame projekte, kuriuo siekiama šalinti kliūtis, trukdančias darbo neturinčiam žmogui įsidarbinti. Savivaldybės Socialinės paramos skyriuje projektui įgyvendinti net įdarbinta specialistė – Nedirbančių asmenų atvejo vadybininkė Vaida Lotužienė.
Darbo birža „sugyveno“ su bedarbiais

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis prisimena, kad prieš keletą metų nedarbo lygis Šilutės savivaldybėje siekė net ir 12 – 13 proc. Tai ne juokais piktino Savivaldybės vadovus, nes rajone sparčiai daugėjo laisvų darbo vietų, o verslininkai suskubo autobusais atsivežti darbuotojus iš kelių kitų aplinkinių savivaldybių. Tuomet ir buvo pradėta aiškintis galimas tokios aukštos bedarbystės priežastis.

Situaciją Šlutėje tyrė ir Lietuvos darbo biržos vadovybė, buvo ir prielaidų, kad Šilutėje yra akivaizdus bedarbių „sugyvenimas“ su vietinės Darbo biržos specialistais, kad iš užsienio emigrantai atvyksta, užsiregistruoja bedarbių sąrašuose ir toliau grįžta dirbti užsienyje.

Praėjusių metų spalio mėnesį Darbo biržos reformuotos į Užimtumo tarnybas. Šilutės užimtumo tarnyboje buvo pakeistas vadovas ir dabar tarnybai vadovauja Inga Girdenienė. Kalbėdama su „Šilutės naujienomis“ ji sakė, kad palankiai vertina Šilutės savivaldybės vadovų iniciatyvą padėti tarnybai mažinti bedarbių skaičių.

Šilutės savivaldybė dalyvauja vienerių metų trukmės pilotiniame projekte. Užimtumo tarnyba atrinko 159 ilgą laiką darbo neturinčius žmones, iš kurių nemažiau kaip 80 galimai bus atrinkti ir sutiks dalyvauti projekto veikloje. Socialinės paramos skyriuje yra sudaryta Nedirbančių asmenų atvejų tyrimo komisija, kuri kartu su Užimtumo tarnybos specialistais, seniūnijų socialiniais darbuotojais tiria kiekvieno atrinkto asmens situaciją.

Atsisakantys dirbti neteks pašalpų

A. Šimelionis pasakojo, kad projektui įgyvendinti yra skirtas Socialinės apsaugos ministerijos finansavimas – 170 tūkst. Eur. Iki šiol jau atrinktas 71 žmogus, kuris sutinka kartu su specialistais šalinti nedarbo priežastis ir įgyti motyvaciją dirbti. Bedarbiai ir toliau yra atrenkami, į sąrašą patenka tie, kas ilgą laiką – daugiau nei 12 mėnesių neturi darbo ir yra Socialinės paramos skyriaus teikiamos socialinės paramos – 122 Eur – gavėjai.

Su tokiais ilgalaikiais bedarbiais susipažįsta ir daug bendrauja vadybininkė V. Lotužienė, kuri pati juos susiranda namuose ar seniūnijose. Aiškinasi nedarbo trukmę, priežastis ir t.t.

Visi sutikę bendradarbiauti asmenys bus pakviesti asmeniškai pabendrauti su psichologu, su motyvacijos konsultantu. Užimtumo tarnyba jiems dar kartą pateiks darbo pasiūlymus. Tik visiškai atsisakantiems dirbti žmonėms, pasak A. Šimelionio, komisijos sprendimu, galimai bus sustabdyta mokėti (iki pusmečio) socialinė pašalpa. Tokio sprendimo nenori ir labiausiai baiminasi visi ilgą laiką darbo neturintys žmonės.

Randa įvairių priežasčių nedirbti

Pasak vadybininkės V. Lotužienės, žmonės atranda įvairiausių priežasčių ar trukdžių, dėl kurių esą negali dirbti. Galima suprasti, kai yra teisinamasi, jog dirbti negali, nes prižiūri ligotą šeimos narį. Yra nemažai tokių, kurie neturi jokio transporto, net dviračio, kad kiekvieną rytą iš savo sodybos tolimame kaimo užkampyje atkeliautų iki seniūnijos centro. Tačiau yra ir tokių, kurie pokalbio metu prisipažįsta, jog tiesiog nenori dirbti, nes visai pakanka socialinės pašalpos arba tiesiog… tingi nuolat dirbti. Pasitaiko situacijų, kai bedarbis aiškina, jog negali dirbti nes prižiūri pensininkę motiną, o motina socialiniam darbuotojui pasakoja, kad tai ji savo vaiką išlaiko…

Nemažai yra ir tokių bedarbių, kurie įklimpę į greitųjų kreditų pinkles, ir gerai žino, kad pradėjus bet kur dirbti, nemaža jų pajamų dalis atiteks kreditoriams. „Sunku suprasti, kodėl tokiems asmenims, kurie dešimtmečiais, kartais net ir nuo tarybinių ūkių likvidavimo laikų neturėjo jokio darbo, mūsų valstybėje yra leidžiama gauti kreditus“,- stebėjosi V. Lotužienė.

Pasak A. Šimelionio, tikimasi, kad vienerių metų pilotinio projekto metu pavyks įdarbinti tą minimalų skaičių žmonių. Bedarbiai dažniausiai pageidauja, kad juos įdarbintų sargu ar valytoju, o tokių darbų šiuo metu kaip tik sudėtinga atrasti. Darbdaviams Šilutėje dabar trūksta stogdengių, virėjų padėjėjų, trinkelių klojėjų. A. Šimelionis mano, kad būtų tikslinga organizuoti trumpalaikius mokymus, kuriuose žmonės įgytų paklausiausias specialybes, pavyzdžiui, plytelių klojėjų ar kitas. Socialinės apsaugos ministerijai Šilutės savivaldybė jau pateikė prašymą iš projektui skirtų lėšų leisti kompensuoti bedarbių transporto išlaidas. Tad dabar svarbiausia, kad atrinkti ilgalaikiai bedarbiai būtų žmonės, galintys ir norintys dirbti.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.