Nuolatiniais Šyšos teršimais garsėjančios Šilutės bioetanolio gamyklos „Biofuture“ vadovai sako norintys užmegzti dialogą su visuomenininkais ir žiniasklaida.
Ilgą laiką nenoriai bendravęs su spauda bendrovės vadovas Benediktas Degutis surengė susitikimą su iniciatyvinės grupės Šyšos upei ginti atstovais, aprodė įmonės teritoriją, valymo įrenginius, atsakė į šilutiškiams nerimą keliančius klausimus.
Dėl visko kaltina „Biofuture“
Paskutinį kartą „MG Baltic“ koncernui priklausančios gamyklos „Biofuture“ vardas neigiamame kontekste linksniuotas liepos pabaigoje, kuomet bendrovė nubausta už įvykusį incidentą – nuotekų išleidimą į Šyšą. Tada, ištyrus paimtus upės vandens mėginius, už nežymų normatyvų viršijimą skirta 1000 litų bauda. Teršalai į upę bėgo per spirito ir etanolio gamyklos lietaus kanalizacijos išleistuvą.
Su iniciatyvinės grupės Šyšos upei ginti atstovais susitiko AB „Biofuture“ vadovas B.Degutis, už gamtosaugą atsakingas darbų saugos inžinierius Sigitas Majus ir koncerno „MG Baltic“ komunikacijos vadovė Agnė Dvarionienė.
Prie Šyšos upės bendraudamas su šilutiškiais direktorius B.Degutis tikino, jog žmonėms dėl putų nėra ko nerimauti, nes tai – natūralus gamtos darinys. „Svarbiausia – nereikia ieškoti atpirkimo ožio, išsiaiškinti, kokia ta putų kilmė“, – sakė A.Dvarionienė.
Pasak jos, bendrovė neneigia įvykusių nelaimių ir prisiima kaltę, tačiau nori dialogo su vietiniais gyventojais, žiniasklaida ir apmaudu, kuomet dėl visų Šyšos upės teršimo atvejų kaltinama „Biofuture“.
„Esu užaugęs Šilutėje, ant Šyšos upės kranto. Vaikystėje mes laukdavom, kada spirito varykla išleis „brogą“, nes keletą dienų galėdavome žuvis su rankom gaudyti. Jei keseliuką pasidarydavom, tai su juo prisigaudydavom maišą, nes žuvys iškildavo į paviršių ir atrodydavo kaip girtos“, – prisiminė vienas iš iniciatyvinės grupės Šyšos upei ginti narių, verslininkas Rimantas Jaruškevičius.
Visuomeninkas sakė, jog dėl nuolatinių pasikartojančių teršimo atvejų visuomenė įaudrinta, todėl nereikėtų stebėtis, kad reaguoja į bet kokį įtartiną upės pokytį, bando išsiaiškinti, kas nutiko, skundžiasi aplinkosaugininkams.
A.Dvarionienė pabrėžė, jog atvirumu bendrovė siekia sugriauti žmonių sąmonėje susiformavusį monstro prie upės mitą.
Į aplinkosaugą investavo 2,8 mln. litų
AB „Biofuture“ prieš 2 metus investavo 2,8 mln. litų į aplinkosaugą ir gamybos procese įdiegė trijų apytakinių ratų vandens sistemas, kad išvengtų tiesioginio sąlyčio su Šyšos vandeniu. Sumontuota daugiapakopė lietaus vandens, paviršinių nuotekų šalinimo sistema, automatiniai vandens semtuvai aplinkosauginiams mėginiams paimti ir kita technika. Bendrovės teritorijoje yra specialūs šuliniai, kuriuose teršalai surenkami nelaimės atveju.
„Beveik dvejus metus įmonėje neįvyko nė vienos avarijos. Visa kita – tik nesusikalbėjimas ar sutirštintos spalvos“, – sakė B.Degutis. Direktorius patikino, jog įrengtos aplinkosauginės sistemos tikrai neleis įvykti jokiai ekologinei nelaimei, nebent tai būtų žmogiškoji klaida.
Alkoholio gamybos procese smulkinant grūdus atskiriami tirščiai ir skysčiai. Skysčiai pakliūna į mikrofiltrus ir grąžinami į gamybą naudoti pakartotinai, o tirštoji fazė džiovinama, perdirbama į vadinamąjį sausą „keką“ ir atiduodama šerti gyvuliams. Tai labai vertinga pašaro sudedamoji dalis.
AB „Biofuture“ dirba 80 proc. pajėgumu, bendrovės gamybos apimtys – 120 kub. metrų dehidratuoto etilo alkoholio per parą.
Prieš 2 metus į Šyšos upę išsiliejo ir ekologinę nelaimę sukėlė fuzelis – aukštesniųjų alkoholių mišinys, išsiskiriantis etilo alkoholio gamybos metu. Bendrovės vadovas paaiškino, jog tokia nelaimė pasikartoti negali dėl įdiegtos apytakinės sistemos – gamybos įranga šaldoma nebe upės vandeniu. Fuzelis kaupiamas talpyklose, vėliau sukūrenamas įmonės katilinėje.
Žurnalistams paklausus, kur dedamas gamybos procese susidarantis liuterinis vanduo – nuodingos skystos gamybos atliekos, B.Degutis aiškino, jog intensyviai ieškoma sprendimo būdų, kaip tą vandenį išvalyti ir vėl panaudoti. Direktorius informavo, jog dabar liuterinis vanduo vežamas į Klaipėdos nuotekų valymo įrenginius, nors bendrovei tai atneša didelius nuostolius.
Bendrovės vadovas neigė visuomenėje sklandančias prielaidas, esą liuterinis vanduo maišomas su žlaugtais ir išpilamas laukuose.
