Šilutės r. savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas, kuriuo remiantis visų seniūnijų nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir bendruomenėms bus padalinta per 30 tūkstančių eurų. Tokią dovaną parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tik savivaldybės vadovas Vytautas Laurinaitis nelabai ta dovana džiaugiasi. Mero nuomone, ministerija surengė sunkų žaidimą: sukūrė tokią sudėtingą pinigų paskirstymo ir naudojimo tvarką, kad dėl kelių šimtų eurų bendruomenių ir NVO vadovams teks pildyti šūsnis dokumentų. Popierių bus nemažiau, nei Savivaldybės administracija pildo, siekdama 50 ar daugiau tūkstančių eurų europinės paramos.
Daug biurokratijos – mažai pinigų
Šilutės r. savivaldybės Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Bičkauskienė rajono politikus informavo, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis birželį savo įsakymu patvirtino veiksmų planą, kaip stiprinti NVO ir bendruomenes. 2017 metais jų veiklai finansuoti iš valstybės biudžeto bus skirta 2,6 mln. eurų. Lietuvos savivaldybėms lėšos paskirstytos, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis apie asmenų, mokančių gyventojų pajamų mokesčius, skaičių savivaldybėse.
Taigi Šilutės rajono savivaldybei šiemet bus skirti 34 836 eurai: vidutiniškai iki 2000 eurų kiekvienos seniūnijos visoms bendruomenėms ir NVO, o Šilutės seniūnijos bendruomenėms ir NVO – apie 17 000 eurų.
Panaši suma NVO ir bendruomenių veiklai būdavo skiriama ir ankstesniais metais. Ir tuomet seniūnijoms skiriamos sumos buvo nustatomos pagal gyventojų skaičių, o pinigus įvairioms organizacijoms padalindavo gyventojų išrinktos tarybos, įvertinusios tų organizacijų pateiktus projektus. Projektinė dokumentacija būdavo paprasta, ją nesunkiai galėdavo parengti patys NVO ar bendruomenių nariai. Už gautus pinigus bendruomenės tvarkydavo viešąsias erdves (suoliukai, takeliai, šiukšliadėžės, gėlynai, informaciniai ženklai ir kt.), rengdavo vaikų žaidimo aikšteles, organizuodavo bendruomenių renginius, įgyvendindavo kitus sumanymus.
Dabar pinigų skirstymas bus sudėtingesnis – NVO ir bendruomenės turės parengti išsamius projektus. Aprašai, kaip ir kam gali būti panaudotos lėšos, bei paraiškos dokumentų formos išdėstytos 20 lapų apraše.
Kam – taip, o kam – ne?
Sprendimai dėl konkrečių projektų finansavimo bus priimami išplėstinėse seniūnaičių sueigose. Patariamąjį balsą sueigose turės seniūnijose veikiančių NVO, tradicinių religinių bendruomenių atstovai, pateikę projektus.
Kai savivaldybės Taryba priims sprendimą dėl bendruomenių rėmimo aprašo patvirtinimo, per mėnesį turės būti sukviestos seniūnaitijų išplėstinės sueigos, kurios nuspręs, kuriuos projektus finansuoti. Vadinasi, projektų rengimui bendruomenės ir NVO turės 2-3 savaites.
Finansavimo gali tikėtis projektai, tenkinantys viešuosius bendruomenių poreikius.
Socialinės veiklos projektai galės būti skirti socialiai pažeidžiamiems, senyvo amžiaus, vienišiems asmenims, kuriems reikalinga pagalba, nuo priklausomybių ar kitų socialinių problemų kenčiantiems asmenims bei jų artimiesiems, bus galima organizuoti renginius, skatinančius socialinę atskirtį patiriančių asmenų įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą.
Vaikų ir jaunimo užimtumo projektuose galima numatyti renginių, stovyklų ir kitų prasmingo vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumo veiklų organizavimą.
Finansavimą galėtų gauti kultūrinės ir švietėjiškos veiklos projektai, numatantys mokymo (-si) priemonių, skatinančių kūrybiškumą, saviraišką ir vietos gyventojų išprusimą, organizavimą, bendruomenei reikšmingų leidinių leidybą.
Sporto ir sveikatinimo veiklos projektuose galima numatyti sportuojančių gyventojų telkimą, sporto varžybų ir treniruočių organizavimą, sveikai gyvensenai propaguoti skirtus renginius.
Bendruomeninės veiklos skatinimo ir bendruomenės gyvenimo kokybę gerinančiuose projektuose galima planuoti bendruomenės pilietinius forumus, savanoriškos veiklos renginius.
Lėšos negalės būti naudojamos investiciniams projektams rengti ir įgyvendinti, yra ir kitų apribojimų.
Akivaizdu, kad bendruomenės ir NVO negalės rengti projektus tokiai veiklai, kuri joms būtų tikrai patraukli ir naudinga.
Savivaldybės meras V.Laurinaitis diskusijose su politikais išsakė nerimą, kad dėl tokių menkų pinigų ir sudėtingos lėšų paskirstymo procedūros bendruomenių nariai gali pristigti entuziazmo. Be to, kas gali prognozuoti seniūnaičių reakciją, kai pinigų yra tiek mažai, o kiekvienam iš jų norėsis padėti savai bedruomenei.