Warning: Undefined array key "is_rate_editable" in /home/silutesnau/domains/silutesnaujienos.lt/public_html/lt/wp-content/plugins/wpdiscuz/class.WpdiscuzCore.php on line 1303
Besikratantiems per Stubrius - jokių pažadų - Šilutės naujienos

Besikratantiems per Stubrius – jokių pažadų

katyciu kelias 1Į rajono Saugaus eismo komisijos posėdį atvažiavę du katytiškiai – seniūnės pavaduotojas Viktoras Vaitiekovas ir pagrindinės mokyklos direktorius Algirdas Plaipa siekė išjudinti  kelio Katyčiai – Stoniškiai asfaltavimo problemą ir kelio ženklų pastatymo klausimą.

Šis kelias tokios prastos būklės, kad stebina net ir visko mačiusius vairuotojus. Kasmetinis jo duobių palopymas, kurio imasi kelininkai, nė kiek nebegelbsti. Tad važiuojantieji ne tik keiksnoja kelininkus ir priversti nuolat remontuoti savo automobilius, bet ir rizikuoja savo gyvybėmis.

Per duobes važiuoja į darbus ir mokyklas

Katyčių bendruomenės pirmininkas V.Vaitiekovas ir mokyklos vadovas A.Plaipa Saugaus eismo komisijai pasakojo, jog kelio ruožas Katyčiai – Stoniškiai yra seno, istoriškai susiformavusio kelio, jungiančio du krašto kelius (Kaunas – Jurbarkas – Klaipėda ir Šilutė – Žemaičių Naumiestis – Šilalė) dalis.

Dar XVI a. pabaigoje pastačius Katyčiuose bažnyčią ir įsikūrus pirkliams, ėjo kelias iš Tilžės per Katyčius, Naumiestį, Palangą ir Kuršą.

Istorijos bėgyje kelio svarba keitėsi. Dabar kelio ruožas Katyčiai – Stoniškiai jungia dviejų gretimų savivaldybių (Šilutės ir Pagėgių) seniūnijų centrus – Katyčius ir Stoniškius ir tarp jų esantį Stubrių kaimą.

Katyčiuose ir Stubriuose gyvena apie 800 gyventojų, tuo keliu kasdien jie važinėja į darbus ir seniūniją, į mokyklą ir atgal mokykliniu autobusu vežiojami mokiniai.

Be to, šiuo keliu važinėja ir maršrutiniai autobusai. Jo reikšmė ypač padidėjo seniūnijoje pradėjus eksploatuoti žvyro karjerą bei geologams vykdant geologinius tyrimus.

Tauragiškiai savo dalį sutvarkė

Sena, visiškai susidėvėjusi asfalto danga, šalia kelio  – seni medžiai, senos pralaidos ties melioracijos kanalais, deformuojančios kelio profilį, – visa tai daro kelią ypač nesaugų. Be to, važiuojantiems gaila ir savo automobilių, mat šie gadinami sulig kiekviena kelione.

Pasak katytiškių, Tauragės apskrities kelininkai suprato šio kelio reikšmę ir pernai išasfaltavo jo dalį, esančią Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Todėl Katyčių bendruomenės nariai sukruto kreiptis ir į „Klaipėdos regiono kelius“, kad šie imtųsi savosios dalies, esančios Šilutės rajono teritorijoje.katyciu kelias

Katytiškiai taip pat mano, kad reikėtų ir Katyčių centre, Stoniškių gatvėje, asfalto lopus pakeisti į akmeninį grindinį, nes tokie lopai darko miestelio vaizdą. O Katyčių senamiestis yra įrašytas į saugotinų urbanistinių objektų sąrašą.

Be to, katytiškiai prašo pastatyti keletą kelio ženklų, informuojančių apie pravažiuojamus Versmininkų ir Antšyšių kaimus. Mat dabar neretai vietiniams gyventojams, išsikvietusiems greitąją pagalbą, tenka patiems skubėti iki plento ir laukti atvažiuojančių medikų, nes šie nežino, kur važiuoti.

Visiems šiems prašymams pritaria ir bendruomenės „Stubriai“ pirmininkė Alytė Stirbienė.

Žiūri į eismo intensyvumą

Tačiau Šilutės kelių tarnybos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Daugalas pažadų dalinti neskubėjo. Jis sakė, kad Katyčių bėdą jau apžiūrėjo iš Klaipėdos atvykę įmonės vadovai, bet ką jie nuspręs, jis nežino.

Pasak K.Daugalo, panašių kelių rajone daug, be to, kitur ir eismo intensyvumas žymiai didesnis. Štai Katyčių – Stoniškių keliu per parą pravažiuoja vidutiniškiai 261 automobilis, o, pavyzdžiui, keliu Žemaitkiemis – Sakūčiai, kuris yra ne geresnis, – apie 600 automobilių. Remontuojant kelius pirmiausia atsižvelgiama į eismo intensyvumą, o ne į pateiktų prašymų eiliškumą.

Bet katytiškių atstovai V.Vaitiekovas ir A.Plaipa nemano, kad jie turėtų sukti galvą dėl kitų bendruomenių, kurios gal dar nesuskubo ieškoti išeities. Katytiškiams rūpi savos apylinkės bėdos.

Vien tik norų neužtenka

„Mūsų norai geri, bet dažnai esame bejėgiai, nes išasfaltuoti reikia ne tik noro – dar ir kuro bei piniginių išteklių“, – sakė kelininkų atstovas. Anot jo, asfalto danga turi būti 4 cm storio, kelio plotis – apie 4 metrai, dar reikia pažvyruoti kelkraščius, pašalinti šalia augančius medžius, įrengti vandens nutekėjimą į kanalus ir t.t.

Viską sudėjus gaunasi visai apvali sumelė – 1 kilometro kelio sutvarkymas kainuoja apie 350 tūkstančių litų.

„Klaipėdos regiono keliai“ gaunamą finansavimą negali išnaudoti tik mūsų rajone, jis skiriamas viso regiono – Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės – keliams prižiūrėti.

Kaip suspėjo tauragiškiai sutvarkyti savąją kelio dalį, K.Daugalas nežino, bet savo pažadų nedalijo.

Kur kas greičiau įgyvendinamas jam atrodo prašymas dėl kelio ženklų pastatymo – prašomi ženklai tikriausiai atsiras. Gali būti, kad minėtame kelyje bus pastatyti ir ženklai, įspėjantys apie duobėtą kelią ir ribojantys greitį.

Galutinį žodį tars „Klaipėdos regiono kelių“ vadovybė, ji bus supažindinta ir su komisijos nuomone, kuri pritaria katytiškių prašymams.