Bibliotekininkai Karaliaučiuje: trys keliaujančios knygų mugės

karaliauciaus biblioteka gaidaro bibliot 056Istorija taip lėmė, kad etninės baltų žemės prie Kuršių marių, dar ir dabar vadinamos Mažąja Lietuva, yra trijose valstybėse: Klaipėdos kraštas – Lietuvoje, Geldapės su dalimi Rytprūsių – Lenkijoje, o Karaliaučiaus kraštas – Rusijoje.

Visose šiose valstybėse šilutiškiai bibliotekininkai turi savo profesijos „ryšininkų“. Jau daugiau kaip du dešimtmečius šilutiškiai bičiuliaujasi su Punsko lietuvių kultūros namais ir Punsko Vasario 16-osios gimnazija (Lenkijoje), Kaliningrado srities A.P.Gaidaro biblioteka, Sovetsko ir Kaliningrado miestų centrinėmis bibliotekomis (Rusijoje), darbščiaisiais kolegomis – Vakarų Lietuvos krašto viešųjų bibliotekų bibliotekininkais.

Nenutrūkstantis istorinės ir dabarties lietuviškos knygos pažinimo kelias, kasmet įdomybėmis sujungia bibliotekininkus abipus Nemuno ir senųjų dzūkų gyvenamajame  Lietuvos pasienyje ties Punsku.

O šįkart šilutiškiai vyko į Karaliaučiaus kraštą vykdyti Kultūros ministerijos, Lietuvos bibliotekininkų draugijos, Šilutės raštijos ir knygių draugijos bei pamario verslininkų finansuoto tarptautinio projekto „Trys keliaujančios knygų mugės: lietuviško žodžio akiračiai“ baigiamąjį etapą.

Pirmasis vyko Šilutėje gegužę („Poezijos diena – Vakarų krantas“), antrasis – išvykoje į Ararato srities biblioteką Armėnijoje („Lietuviško žodžio akiračiai“). Trečiasis ir baigiamasis keliaujančių knygos mugių etapas „Knygos ir rašto pėdsakai Karaliaučiaus krašte“ perkėlė projekto vykdytojus ir jų idėjas į istorinę Rytprūsių knygininkų, turinčių glaudžių sąsajų su Šilutės kraštu, Karaliaučiaus žemę, jo bibliotekas ir Tolminkiemį.

Sovetske – bendradarbiavimo ženklai

Pakeliui šilutiškiai apsilankė Sovetsko Isaako Jakovlevičiaus Rutmano vardo bibliotekoje ir susipažino su naujai įrengta jo memorialine ekspozicija.

Bibliotekos direktorė Galina Utkina, įspūdingai pristačiusi savo miesto garbės piliečio, žinomo istoriko ir rašytojo I.J.Rutmano (1926-2003) atminimo įamžinimui atidarytą ekspoziciją, pasidžiaugė, kad ją įrengti Sovetsko bibliotekininkus paskatino šilutiškių Knygos muziejaus pavyzdys ir jame nuosekliai rengiamos istorinės tematikos parodos.

Greta istorinės dokumentikos apie ne tik Karaliaučiuje, bet Lietuvoje bei užsienyje gerai žinomą asmenybę, yra ir šilutiškių bibliotekininkų kartu su šviesios atminties I.J. Rutmanu nuveiktų darbų liudijimai: nuotraukos apie pirmąją šilutiškių bibliotekininkų surengtą Mažosios Lietuvos veikėjo, rašytojo ir švietėjo Vydūno 130-ojo gimtadienio šventę, vykusią 1998 m. Sovetske, prie namo Klauzijaus g. 27A (dab. Lenino g. 17), tapusio paskutine mąstytojo gyvenimo vieta.karaliauciaus biblioteka076

Su Sovetsko miesto bibliotekininkais (nuo 1974 m.) bendradarbiaujantys šilutiškiai susitarė, kad kitąmet F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje bus surengta I.J.Rutmano vertingos istorinės kolekcijos paroda, dalyvaujant autoriaus našlei Zinaidai V.Rutman.

Maironio metus išlydint, K.Donelaičio pasitinkant

Kelias į senąjį Karaliaučių tradiciškai neprailgo. Nors žvilgsnis klaidžiojo po laiko nuniokotus, bet vis tiek didingus senosios architektūros statinius, dalgio pasiilgusius pakelių Sosnovskio barščių sąžalynus, vidinės nuojautos žadėjo jaukų pasibuvimą su saviškiais… Neklydome.

Moderniai įrengtose A.P.Čechovo vardo Kaliningrado miesto centrinės bibliotekos ketvirtojo filialo patalpose šilutiškius bibliotekininkus draugiškai pasitiko gausus Kaliningrado Liudviko Rėzos lietuvių draugijos narių būrys, bibliotekos direktorė Jelena Michailovna Aleksandronec ir kolegos bibliotekininkai.

Praėjusių metų spalį šilutiškiai jau dalyvavo šioje bibliotekoje surengtame įspūdingame knygos vakare „Tamsoje būti šviesa“, kuris buvo skirtas Jono Mačiulio – Maironio 150-osioms gimimo metinėms. Šįkart lietuviakalbiai ir rusakalbiai knygos mylėtojai susirinko prie pamario bibliotekininkų atvežtos naujausių knygų ir  fotodokumentikos šaltinių parodos „Nuo Maironio link lietuvybės“.

Surengti Maironio kūrybos skaitymai, virtualiai pristatyta paroda, kolegoms padovanota įspūdinga, šiais metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidyklos išleista ir dar spaustuvės dažais kvepianti knyga „Maironis“.

Garbaus amžiaus Kaliningrado L.Rėzos lietuvių draugijos nariui Juozui Kiaulakiui užvedus „Lietuva brangi…“, per salę nuvilnijo kartu su rusakalbiais skambanti išdidi Maironio giesmė.

Po jos sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade kultūros atašė Romanas Senapėdis. Kalbėtojas pasidžiaugė, kad „turininga lietuviškos knygos aplinka suburia bičiulystei, kultūrai ir Maironio pilietiškumo pamokų tąsai Karaliaučiaus žemėje gyvenančius lietuvius, rusakalbius ir kitataučius. Bibliotekininkai yra tarsi tautų santarvės misionieriai…“.

Šilutiškių ir kaliningradiečių bibliotekininkų jungtinė paroda Maironiui po Karaliaučiaus mokyklas keliaus iki gruodžio. Vėliau ją pakeis fotodokumentikos ekspozicija „Kristijonas Donelaitis mene ir knygose“, kuri skirta lietuvių poezijos pradininko 300 metų gimimo sukakties pasitiktuvėms.

karaliauciaus biblioteka donelaicio kapas200Šilutiškių paroda keliaus po Rusiją

Pakeliui į Tolminkiemį šilutiškius lydėjo tikrai rusiška žiema. Apsilankę Zelenogradsko miesto J.Kuranovo vardo bibliotekoje, vėliau lydimi puikios gidės bibliotekininkės N.A.Šumilovos, mūsiškiai grožėjosi šokančių medžių alėja, Kuršių nerijos kraštovaizdžiu, siautulinga Baltijos jūra.

Tolminkiemyje, Kristijono Donelaičio žemėje, šilutiškių jau laukė iš Zelenogradsko ir Kaliningrado autobusais atvykusios rusakalbio jaunimo ir jų mokytojų grupės.

Jaukuma dvelkė Tolminkiemio bažnyčia, pastatyta 1756-1764 m. evangelikų liuteronų kunigo, pasaulietinės lietuvių poezijos pradininko Kristijono Donelaičio rūpesčiu. Jis pats 1756 m. gegužės 28 d. pašventino bažnyčios, kurioje klebonavo keliasdešimt metų, kertinį akmenį. Gyvendamas Tolminkiemyje K.Donelaitis sukūrė pirmąjį lietuvių grožinės literatūros kūrinį „Metai“.

Tokioje sakrališkoje aplinkoje šilutiškiai vedė jaunimui edukacinę pamoką „Knygos ir rašto pėdsakai Karaliaučiaus krašte“, pristatė 10-ies stendų parodą „Kristijonas Donelaitis: laikmečio ir dabarties liudytojai“, kurią pamario bibliotekininkai padovanojo Tolminkiemio K.Donelaičio muziejui.

Atsidėkodama už šilutiškių kolegišką dovaną, muziejaus gidė Svetlana Sisojeva  vedė nemokamą ekskursiją.
Muziejaus direktorė Liudmila Silova patikino, kad dovanotos parodos stendai keliaus ne tik po visą Karaliaučiaus sritį, bet ir Rusiją kaip sudėtinė F.Bajoraičio viešosios bibliotekos ir Tolminkiemio muziejaus kilnojamosios parodos, skirtos K.Donelaičio jubiliejui, dalis.

Keliai į Tolminkiemį užsiveria

Pasak S.Sisojevos, buvęs populiarus Tolminkiemio muziejus dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus. Laukiama įvairių valdžių vis dar žadamo remonto, mažas atvykstančiųjų lankomumas neįtikina Kaliningrado vietinės valdžios tokio muziejaus svarba, o lietuviams kelius į Tolminkiemį riboja sudėtingas pasienio vizų režimas.

Nors K.Donelaičio jubiliejus bus minimas tik 2014 metais, susidomėjimas lietuvių poezijos pradininko asmenybe auga. Šių metų spalį Tolminkiemyje vyko K.Donelaičio žodžio šventė. Atvyko svečiai iš A.S.Puškino muziejaus Baltarusijoje, gretimo Černiachovsko, Kaliningrado lietuviai, kurių šiame mieste gyvena per du tūkstančius (Kaliningrado srityje – apie 14000). Baltarusių ir rusų kalbomis skambėjo „Metų“ posmai, šoko folkloro kolektyvas „Svetlovčianočka“, buvo lankomos muziejaus ekspozicijos, klausomasi dabarties rusų ir lietuvių poetų eilių.

Pratęsiant tradiciją ir susirinkusios publikos prašymu savo naujausią poeziją skaitė šilutiškis poetas, bibliotekininkų bičiulis ir šio projekto rėmėjas Marijus Budraitis, prieš tai miesto bibliotekoje savo kūryba žavėjęs svetingus Kaliningrado L.Rėzos lietuvių draugijos narius.

Atsisveikindami su Tolminkiemio bažnyčia ir sunkiai, ir lengvai užvėrėme metalu kaustytas jos duris. Lengvai todėl, kad žinojome – kitąmet būtinai sugrįšime. Sunkiai todėl, kad taip pat žinojome, jog vargu, ar dvasinga Kristijono Donelaičio žemė kada nors visu savo grožiu atsivers tėvynainiams. O taip norėtųsi…
spaudos remimo fondas Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba“.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.