Bibliotekoje – papročių lobynai, kulinariniai patiekalai ir šokanti komisija

etnografines varztuves DSCN8551Palydėdami besibaigiančius Lietuvos etnografinių regionų metus pasivaržyti, vieni kitais pasigrožėti bei pademonstruoti savo išmonę Šilutėje susirinko trijų kaimyninių etnografinių regionų – Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – atstovai.

Linksmas ir spalvingas renginys praeities lobių skrynias pravėrė šeštadienį Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykloje, visai šalia renginio idėjos autorių ir šeimininkų, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotojų, buveinės.

Beje, pastarojoje įstaigoje šiuo metu tvyro ne tik artėjančių švenčių, bet ir permainų nuotaikos. Ilgametė bibliotekos direktorė Dalia Vladislava Užpelkienė, pulsuojanti pavydėtinu jaunatviškumu, inovatyvumu, gausybės renginių temų bei idėjų autorė, varomoji darbuotojų bei skaitytojų jėga po Naujųjų metų palieka vadovo postą. Tad varžytuvėse D.V.Užpelkienė buvo pagerbta vienu iš aukščiausiųjų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimų – už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

 

Komandos – iš trijų regionų

Tik 2014 metais oficialiai buvo įteisintas etnografinis Mažosios Lietuvos regionas, nuo seno turėjęs milžinišką indėlį į lietuvių etnografines varztuves DSCN8722 zanavykaitautos kultūrinį lobyną. Šiemetiniai etnografinių regionų metai itin išryškino mūsų krašto unikalumą, kultūrinį turtingumą.

Lietuvos etnografinių regionų subėgtuves – varžytuves „Prieteliau, atverk skarbinyčią savą“ vedė Marijus Budraitis. Pirmuosius į savo regiono „ambasadą“, papuoštą žemaičiams būdingais namų apyvokos daiktais pakvietė komandą „Žemaite nuo rubežiaus“ – Gargždų kultūros centro folkloro ansamblį „Cirulėlis“ (vadovas Vidmantas Radavičius) su kapitone Irena Barčiene.

Prie Suvalkijos (Sūduvos) stalo, apkrauto gardžiai kvepiančiu naminiu sūriu, pakuline koše, namine gira, stojo „Zanavykai“ su kapitone Rima Mockevičiene ir Šakių kultūros centro folkloro ansambliu „Šakija“ (vadovė Virginija Snudaitienė).   Mažosios Lietuvos komandai „Šišioniškiai“ vadovavo lietuvininkų tarmės puoselėtoja Vaida Galinskienė, į pagalbą pasikvietusi Šilutės kraštotyros draugijos ansamblį „Ramytė“ (vadovė Giedrė Pocienė). „Šišioniškių“ pastalė buvo papuošta žvejų gyvenimo akcentais – smėliu, akmenėliais ir inkaru, o ant stalo puikavosi „Meškinė“, lietuvininkų gardus pyragas, vėliau – ir garuojanti kafija.

Varžytuvių komisijoje buvo tikri senosios istorijos bei papročių žinovai: Šilutės Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas metodininkas Algirdas Navickas, Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktorius Pranas Avižinis, viešnia iš Klaipėdos universiteto – Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros profesorė, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro folkloro ansamblio „Alka“ bei vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Vorusnėlė“ meno vadovė Dalia Kiseliūnaitė, Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė D.V.Užpelkienė. Komisijai vadovavo Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas.

Direktorei  – išskirtinis apdovanojimas

Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, pasidžiaugęs, jog pats yra šišioniškis, sakė, kad į renginį atvyko su ypatingu įpareigojimu iš Lietuvos Respublikos Seimo valdybos. Jis perskaitė Seimo valdybos sprendimą, kad LR Seimo apdovanojimas skiriamas F.Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorei D.V.Užpelkienei, Pamario krašto tradicijų tęsėjai. Tai – mūsų valstybės padėka gerb. Daliai už nuopelnus Lietuvos kultūrai, Lietuvos vardo garsinimą, už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, veiklą visuomenės gerovei, nuveiktus prasmingus darbus keliant bibliotekos teikiamų paslaugų lygį, įgyvendinant reikšmingas iniciatyvas ir atveriant naujas kultūrines erdves šalies ir užsienio bibliotekų bendruomenėms.

Direktorę sveikino ir už jos grandiozinę veiklą dėkojo rajono meras Vytautas Laurinaitis. „Šis apdovanojimas jus savotiškai įpareigoja pakeisti savo nuomonę“, – sakė meras, neslėpdamas, jog viliasi, kad galbūt D.V.Užpelkienė persigalvos ir toliau liks dirbti bibliotekos vadove.

D.V.Užpelkienė savo ruožtu palinkėjo sėkmės komandoms ir „už džentelmenišką gestą“ padėkojo Seimo vicepirmininkui bei rajono vadovui.

Varžytuvėse – nuo dainų iki tradicinių vaišių

etnografines varztuves DSCN8501 zemaiciaiKomisija vertino komandų pasirodymų etnografiškumą, savitumą, originalumą, tarmiškumą, išradingumą, išskirtinumą, išraiškingumą, gebėjimus įdomiai atskleisti regiono papročius, informatyvumą ir kūrybiškumą. Varžytuvių dalyvių laukė trys nominacijos ir vienas pagrindinis prizas bei diplomai. Tad rungtis tikrai buvo dėl ko!

Pirmojoje rungtyje komandos rodė savo regionų gyvenamąją aplinką ir buitį, komentuodamos gimtąja tarme. Paskui Žemaitijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos komandos pristatė savo tautinius kostiumus, apibūdino jų spalvas, raštus, detales bei dėvėjimo paskirtį.

Gana griežto komisijos vertinimo sulaukė etnografinio regiono šokio pristatymas. Šioje užduotyje dalyviai turėjo perteikti regionui būdingus charakterį ir ypatumus.

Vėliau skambėjo ir dainos, parodančios tarmės subtilybes bei atskleidžiančios regionui būdingą dainavimo manierą.
Etnografinio žaidimo rungtyse dalyviai ne tik patys rodė, bet ir pasiausti į ratelius kvietė žiūrovus. Labiausiai pašokdinta pati komisija, kuri vertinti dalyvių sėdo nuo žaidimų judesių raudoniu išmuštais skruostais.

Visas varžytuves savo kvapais užgožė paskutinioji – kulinarinio paveldo rungtis. Salė pakvipo suvalkiečių šviežiai troškintais raugintais kopūstais su lašinukais, žemaičių bulvėmis su lupenomis ir kastiniu bei šišioniškių „Meškine“, kafija ir pyragu. Tuomet varžytuvės virto jau tikromis subėgtuvėmis. Kulinarinius patiekalus, pagamintus pagal senąsias tradicijas, pasigardžiuodama ragavo ir ką tik pašokdinta komisija, ir varžovai, ir žiūrovai. 

Išdalintos nominacijos ir prizai

Nors suvalkiečiai dažnai patraukiami per dantį dėl jų tariamo šykštumo, tačiau regionų subėgtuvėse – varžytuvėse jie savo linksmumu, dosnumu, vaišingumu ir masiškumu susišlavė daugiausia simpatijų.

Vertinimo komisijos pirmininkas A.Gečas pirmuosius ir sveikino „Zanavykus“, kuriems suteikė „Puikiausių gaspadinių ir gaspadorių“ vardą. Nominacija „Etno stiliaus deimančiuks“ atiteko „Šišioniškiams“, o „Geriausi savos tarmės šnekoriai“ pripažinti „Žemaite nuo rubežiaus“.

Išdalijus visas nominacijas, nekantruoliai išgirdo ir varžytuvių „Prieteliau, atverk skarbinyčią savą“ nugalėtojo pavadinimą. Pagrindinis prizas atiteko jau minėtiems „Zanavykams“. Nors jiems varžytuvių pradžia ir nelabai sekėsi, tačiau išgelbėjo suvalkietiškas užsispyrimas ir kruopštumas.

Taigi pirmą kartą Šilutėje, Mažosios Lietuvos širdyje, surengtos etnografinių regionų varžytuvės nutiesė dar vieną tiltą į kaimyninius kraštus, papročius bei jų puoselėjimą. Anot renginio vedėjo M.Budraičio, galbūt ir kitais metais dar gausiau ir triukšmingiau sugužės regionų komandos į Pamarį, kuriame savo šaknis leidžia šeimos, giminės iš visos Lietuvos.

Daugiau nuotraukų „Šilutės naujienų“ Facebook albume.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.