Tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“ atliko Lietuvos bibliotekų tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip lankytojai vertina jų teikiamų paslaugų kokybę, ką jie mano apie bibliotekų interneto paslaugas, kokie yra viešojo interneto prieigos vartojimo įpročiai, motyvai ir nauda. 2019 m. apklausti 4668 penkiolikos metų ir vyresni bibliotekų lankytojai.
„Kantar“ atstovė Renata Sadunišvili sakė, kad Lietuvos bibliotekos yra pelniusios aukštą lankytojų pasitikėjimo kreditą, jos realiai keičia ir gerina gyvenimo kokybę, pateisina jų lūkesčius ir jau yra tapusios bendruomenių centrais. „Stiprus Lietuvos bibliotekų tinklas su profesionaliais darbuotojais šiuo metu turi iššūkį kurti strategijas, įgyvendinti jas ir išlaikyti tokį pat aukštą lygį“, – sakė specialistė.
Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos atstovė Giedrė Čistovienė sakė, kad tyrimo rezultatai rodo per dešimtmetį įvykusius pokyčius ir atskleidžia bibliotekų kuriamą vertę. Bibliotekos prisideda prie skaitmeninės atskirties problemų sprendimo, padeda spręsti kasdienes problemas, skatina naujų produktų ir paslaugų atsiradimą, sudarydamos sąlygas naudotis informacinėmis technologijomis kaimo vietovių gyventojams, vyresnio amžiaus ir mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Lietuvoje yra 1240 viešųjų bibliotekų, beveik 1000 jų – kaimo vietovėse. Vidutiniškai biblioteka tenka 2254 gyventojams ir per metus jose apsilankoma apie 9,3 mln. kartų.
Apklaustieji biblioteką suvokia kaip vietą, kurioje malonu leisti laiką ir dirba kvalifikuoti specialistai. Palyginti su 2009 m., išaugo bibliotekininko svarba: jis tapo konsultantu ir vienu svarbiausių motyvų, skatinančių naudotis bibliotekos paslaugomis.
Bibliotekų paslaugas lankytojai vertina labai gerai, 93 proc. rekomenduotų bibliotekoje apsilankyti šeimos nariams. Tokią nuomonę apie bibliotekų veiklą rodo ir labai aukštas NPS (Net Promoter Score) indeksas, apibūdinantis lankytojų pasitenkinimo ir lojalumo lygį: jis siekia 91 proc. Šis rodiklis yra aukštesnis kaime nei mieste, taip pat aukštesnis tarp vyresnių lankytojų.
Dauguma (85 proc.) žmonių bibliotekose apsilanko bent kartą per mėnesį, dažniausiai ateina 1–2 kartus. Aktyviausi lankytojai sudaro ketvirtadalį apklaustųjų. Didžiausią bibliotekų vartotojų dalį sudaro vyresni nei 55 metų asmenys, didžiuosiuose miestuose gausiausia lankytojų amžiaus grupė yra 18–35 metų asmenys.
99 proc. bibliotekų teikia galimybę naudotis nemokamu internetu (2009 m. tokių buvo 53 proc.). Palyginti su 2009 m., pagerėjo lankytojų IT naudojimo įgūdžiai. Prieš 10 metų viešąja interneto prieiga bibliotekose aktyviai naudojosi 15–24 metų žmonės, dabar 45–64 metų auditorija.
Interneto prieigos reikšmė ateityje išliks svarbi, nes 98 proc. bibliotekų interneto naudotojų ketina ja naudotis ir ateityje.
Naudojimasis biblioteka daro didelę įtaką lankytojų gebėjimui kritiškai vertinti visuomenės pokyčius (vidurkis 7,2 iš 10). Lankytojai teigia, kad biblioteka padėjo išspręsti praktines problemas ir ugdyti kritinį mąstymą, teigiamai veikia jų socialinį gyvenimą, padeda įgyti žinių bei įgūdžių. 8 proc. dalyvių nurodė, kad galimybė naudotis bibliotekos internetu padėjo susirasti darbą.