Įtarimai, kad 70-ies metų jubiliejų švenčiančios Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos kieme susirinks tiek bičiulių, jog nebus kur ir obuoliui nukristi, pasitvirtino: ketvirtadienį čia buvo tiek svečių, kad šeimininkams teko skolintis kėdžių. Ir suvažiavo jie ne tik iš viso mūsų rajono, bet ir iš visų Lietuvos kampelių bei kaimyninės Latvijos.
Kaip jau įprasta, išradingieji mūsų bibliotekininkai ne tik priiminėjo sveikinimus, bet ir šįkart surengė tikrą puotą savo bendraminčių, talkininkų ir partnerių sieloms – kiekvienas svečias ir vėl praturtėjo žinių ir būriu naujų bičiulių.
Bibliotekininkų širdys plakė 200 dūžių dažniu
Solidų gimtadienį švenčiančių Šilutės bibliotekininkų jubiliejaus vedėjas Marijus Budraitis trumpai priminė svarbiausius F.Bajoraičio viešosios bibliotekos ilgo gyvenimo faktus: 1945-uosius, kuomet vasaros pabaigoje biblioteka buvo įkurta, 1950-uosius, kai ji tapo rajonine, vėliau – centrine, 1995-uosius, kai mūsų knygos namai buvo pavadinti F.Bajoraičio vardu, ir kitus.
Šaunusis mūsų bibliotekininkų kolektyvas tą popietę daugybę kartų sulaukė garsių plojimų, nes jis, anot M.Budraičio, nuolat rūpinasi dėl savo skaitytojų, kariauja, kad knygos namai būtų pilni naujų knygų ir kitų leidinių. Neatsitiktinai mūsų biblioteka vadinama ir kraštiečių ambasada, nes į čia rengiamas kraštiečių sueigas kasmet atvingiuoja visų jų keliai, kraštas vėl pajaučia visas iškilias savo asmenybes.
Anot M.Budraičio, be savo kolektyvo jo vadovė Dalia Užpelkienė būtų kaip be rankų, tačiau jis pastebėjo ir neprilygstamus pačios direktorės bruožus. Štai, pavyzdžiui, jei D.Užpelkienė pasibeldžia į kurios nors įmonės duris, jos vadovai gerai žino, jog bibliotekai kažko reikia. Ir neįtikėtina, bet bibliotekos direktorė, pasak renginio vedėjo, paprastai sugeba gauti net daugiau, nei pati prašė…
„Ačiū, Šilutės krašto knygiai. Be jūsų mes būtume tuščia dykra“, – vaizdingai į susirinkusius svečius kreipėsi renginio šeimininkų vadovė D.Užpelkienė, prisipažinusi, kad bibliotekininkų širdys tądien plaka 200 dūžių per minutę dažniu…
Visi linkėjo tokiais pat ir išlikti
Išties daugiau nei 70 minučių užtruko vienas po kito bibliotekininkams padėkoti ir juos pagerbti tądien panorusių bičiulių sveikinimai, o į šeimininkų rankas krito tikras dovanų lietus.
Pirmuoju perskaitytas Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas. Šalies vadovė akcentavo, jog Šilutės biblioteka yra tikri Kultūros namai, kūrybiški ir šiuolaikiški, ir visad atviri lankytojams.
Savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis pastebėjo, kad šių namų šeimininkai išties gali didžiuotis savo darbščiais žmonėmis, kad jie jau seniai atrado glaudžius ryšius su bendruomene, nuolat turi didelių siekių ir užmojų, ir žengia toli už Lietuvos ribų. Tiesa, jis prisiminė, kiek bibliotekininkai rajono valdžią atakavo dėl naujų savo namų ir priestato statybų, bet vis tiek linkėjo jiems išlikti tokiais, kokie yra, ir kad juos matytų visa Lietuva.
Perskaityti ir kitų savivaldybės vadovų padėkos raštai, kuriuose jie dėkojo bibliotekininkams už lyderystę, partnerystę ir linkėjo dar ilgai išlikti tokiais pat nerimstančiais.
Vienas po kito gražius žodžius sakė ir dovanas teikė Seimo nariai, Kultūros ministerijos atstovai, Nacionalinės M.Mažvydo, Lietuvos technikos ir kitų šalies bibliotekų vadovai. Visi dėkojo už iniciatyvumą ir pastebėjo, kad lengva yra švęsti 70-metį, bet kur kas sunkiau tiek dešimtmečių išlikti aktyviais ir visų mylimais.
Svečių sulaukta net iš Bauskės (Latvija) miesto, su kurio biblioteka mūsų knygos namų darbuotojai koja kojon žengia jau 41-erius metus. Latviai maloniai nustebino visus susirinkusiuosius, lietuvių liaudies dainą padainuodami, jų žodžiais tariant, su aukštaitišku, o iš tiesų, žinoma, su prigimtiniu latvišku akcentu.
Šilutiškius sveikino, visad išlikti tokiu šiuolaikišku kultūros židiniu, nemažinti pagreičio ir dalintis šviesa bei išmintimi linkėjo Lietuvos bibliotekininkų draugijos ir Viešųjų bibliotekų asociacijos vadovai, Vakarų Lietuvos bibliotekininkų komanda, Klaipėdos universiteto, Šilutės rajono mokyklų, vaikų darželių ir seniūnijų atstovai.
Atskirą grupelę sveikintojų sudarė tikru D.Užpelkienės „aukso fondu“ ir jos dešiniąja ranka pavadintas vyrų – Šilutės verslininkų ir įmonių vadovų būrelis, į kurių duris direktorė beldžiasi nuolat. Verslininkai nedaugžodžiavo – įteikę gėlių tiesiog pakvietė direktorę „ir vėl užeiti, kai ko nors reikės…“
„Jei jūsų nebūtų, mes uždustume…“, „Baltos gėlės ir baltas pavydas jums“, „Auginkite biblioteką kaip medį, dalinkitės šviesa ir išmintimi“, – tokie ir panašūs svečių žodžiai ir palinkėjimai tądien buvo skirti knygos namų šeimininkams.
Renginio moto – „Taip“ ir „Ne“, juoda ir balta
„Taip ir Ne“ – šį legendinio televizijos žaidimo šaukinį pavakarę išgirdo, ko gero, pusė Šilutės ir tai buvo tikras renginio moto. Kaip ir juodos bei baltos spalvų derinys, karaliavęs tądien bibliotekos kiemelyje ir darbuotojų aprangoje.
Žaidimo tema, žinoma, buvo neatsitiktinė – Šilutės biblioteka ir skaičius 70. Solidūs buvo ir rėmėjų įsteigti prizai už kiekvieną iš 10-ies teisingų atsakymų.
„Juodųjų“ ir „Baltųjų“ komandose buvo ir verslininkų, ir kultūros žmonių, ir pedagogų bei moksleivių. Jiems teko prisiminti ir Šilutės F.Bajoraičio bibliotekos kolektyvo parengtas knygas, ir prestižines Šilutės rajono premijas, Lietuvos prezidentus, Kelių eismo taisykles bei pastatų numerius Šilutės centrinėje gatvėje.
Vieną po kito didžiąją dalį prizų susišlavė „baltieji“, toli už nugarų palikę žinomo krepšininko Roberto Kuncaičio vadovaujamus „juoduosius“ priešininkus. Pastariesiems nepadėjo nei maršus per pertraukas trenkusi Priekulės kapela, nei pačių „juodųjų“ jau po pirmojo klausimo sušoktas šokis.
Suktas klausimas teko ir abiejų komandų fanams, turėjusiems prisiminti visas valstybes, su kurių bibliotekomis bendradarbiauja mūsų bibliotekos kolektyvas. Čia nepralenkiama buvo katytiškė, Pirmosios gimnazijos moksleivė Laura Glemžaitė, nusinešusi Savivaldybės įsteigtą prizą.
Visą renginį vainikavo milžiniškas gimtadienio tortas, papuoštas „Taip ir Ne“ logotipu, bei keptas avinas – verslininkų Arūno ir Vilijos Dikšų dovanos bibliotekai.