Kas norėtų sužinoti, jog lauktas derlius nuėjo šuniui po uodega?.. Tiksliau – karvėms po uodega, nes 30 hektarų vešlios pievos, iš kurios savininkas tikėjosi pripjauti keliasdešimt rulonų pašarų, nuganė ir karvių mėšlu užteršė kaimynystėje ūkininkaujanti ūkininkė.
Į tokią keblią situaciją ne pirmą kartą pateko UAB „Goldengrass“. Jos vadovas Valdas Balčiūnas sako norintis taikiai sugyventi su bendrovės valdomų sklypų kaimynais, tačiau dabar gali būti priverstas varstyti teismų duris.
Nuganė įsėlių pievą
UAB „Goldengrass“ – rajone žinoma bendrovė, kuri jau porą dešimtmečių gamina pašarus sportiniams žirgams, produkciją eksportuoja.
Pasak V.Balčiūno, produkcijos kokybė – viena svarbiausių sąlygų išsilaikyti rinkoje, išsaugoti bendrovės gerą vardą. Todėl bendrovė savo pievas atsakingai prižiūri: tręšia, laiku pjauna įsėtą pašarinę žolę.
Prieš savaitę „Goldengrass“ specialistai ėmėsi organizuoti atolo (antros žolės) pjūtį ir nustėro išvydę, kad Vainuto seniūnijos Lapkasių kaime bendrovei priklausančiame 80 ha lauke pusė pievos nuganyta – vešlioje žolėje vaikštinėja 30 karvių banda.
Karvės ne šiaip sau paklydo: buvo akivaizdu, jog ūkininkas svetimoje pievoje paleistas karves rūpestingai aptvėrė elektriniu piemeniu, atvežė girdyklas, melžimo aikštelę.
Turėjo žinoti
Pievą Lapkasių kaime „Goldengrass“ naudoja jau dešimtmetį, o prieš 5 metus ją nusipirko iš emigravusių bikavėniškių šeimos.
Todėl V.Balčiūnui keista, kad karvių savininkai, tarsi nematydami, jog pieva prižiūrėta ir tikrai turi šeimininką, suleido į ją visą bandą.
Karvutes melžti reikia, tad nesunku buvo išsiaiškinti, kam jos priklauso.
Ūkininkė Zita J. iš Bikavėnų nė nesigynė, kad tai jos karvės ganosi „Goldengrass“ pievoje. Telefonu įmonės vadovui ji aiškino, kad neturėjo kur jas ganyti, ir manė, jog nieko bloga neatsitiks, jeigu „kamputį“ atsitvers svetimoje pievoje.
Keisčiausia, pasak V.Balčiūno, kad tas „kamputis“ – kone pusė viso lauko, o karvių šeimininkė jaučiasi tokia teisi, tarsi dar gyventų sovietmečio laikais, kai jokia nuosavybė nebuvo gerbiama.
Teks skaičiuoti nuostolius
Nors karvės ganėsi tik kelias dienas, bet bendrovėsgaminamiems pašarams žolė jau nebetinkama. Kokios kokybės pašaras gausis iš žolės, kuri apdrabstyta karvių išmatomis?.. V.Balčiūnas mano, kad nuganytoje pievoje įmonė prarado keliasdešimt tonų žolės, iš kurios galėjo būti pagaminti granuliuoti pašarai žirgams.
Taikiai išspręsti konfliktą, pasak V.Balčiūno, tikriausiai nepavyks. „Karvių šeimininkė nesijaučia atsakinga už padarytą žalą, o taikus pokalbis su ūkininke baigėsi piktokai, tarsi aš pats būčiau kaltas dėl patirtos žalos“, – pasakojo V.Balčiūnas.
Įmonės pakviestas antstolis jau apmatavo nuganytą pievą. „Teks pateikti ieškinį teismui, nors norėtųsi tokių konfliktų išvengti“, – sakė įmonės vadovas.
Pritrūko savo žolės, ganė pas kaimyną
Ūkininkė Zita J. „Šilutės naujienoms“ pripažino, kad kelias dienas buvo suvariusi karves į svetimą pievą. Ji sakė, kad kai pritrūko žolės savose ganyklose, maniusi, jog nieko bloga neatsitiks, kad pasinaudos šalia esančia pieva. „Goldengrass“, moters teigimu, šioje pievoje niekad nepjaudavo atolo.
Zita J. sakė, kad kai tik buvo perspėta, jog pasielgė neteisingai, tą pačią dieną pervarė karves į kitą vietą. Ji sakė tik dabar suvokusi, jog kvailai padarė, dabar gailisi ir daugiau taip nedarys. Moteris žadėjo ieškoti bendrovės direktoriaus, kad atsiprašytų.
Bendrovės vadovas V.Balčiūnas „Šilutės naujienoms“ sakė, kad tai ne pirmas kartas, kai teka aiškintis dėl padarytos žalos. Yra buvę atvejų, kai kažkas nugvelbė žolės rulonus, nupjovė ir nusivežė šieną. Kiekvienąkart nusikaltimai buvo išaiškinti.
Todėl, pasak V.Balčiūno, ūkininkams vargu ar verta rizikuoti – kėsintis į svetimą turtą ir prarasti padoraus žmogaus reputaciją.