Šeštadienį Vainuto seniūnijos Bikavėnų kaime įvyko dviguba šventė – iškiliai paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena ir atidarytos renovuotos Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro patalpos, saviveiklininkų balsų laukusios beveik metus.
Pirmoji edukacinė ekskursija
Visus į šventę atvykusius svečius nepailstanti kultūros centro direktorė Marytė Matevičienė ir vadybininkė Indrė Norkutė pasididžiuodamos vedžiojo po atnaujintą pastatą – surengė pirmąją edukacinę ekskursiją.
Centras renovuotas įgyvendinus vieną iš didesnių asociacijos „Lamatos žemė“ finansuojamų bendruomenės projektų „Bikavėnai – etnokultūrinės traukos židinys“. Šiam projektui įgyvendinti buvo skirta per 450 tūkst. litų.
Didžiausia naujiena – antrajame pastato aukšte įrengta 80 kvadratinių metrų ekspozicijų salė. Ji jau paruošta vykdyti senosios kaimo žmonių buities edukacines programas, joje pilna įvairių senovinių buities reikmenų ir įrankių. Čia rado vietą ir netrukus naujam gyvenimui atgims audimo staklės, verpimo ratelis, skrynios, kėdės, stalai, sienų papuošalai ir dar daug kitų gilią senovę menančių daiktų.
Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė sakė, kad šioje ekspozicijoje yra daug įdomių daiktų, į kuriuos kituose muziejuose lankytojai gali tik pasižiūrėti. Senųjų kaimo tradicijų kultūros centre jie galės tuos daiktus pačiupinėti, pasimokyti juos naudoti.
Padėkos talkininkams ir statybininkams
Bikavėnų kultūros namų medinis pastatas buvo suręstas 1959 metais. M.Matevičienė pasakojo, jog tuomet statyboje buvo panaudotos medžiagos, kurios išimtos iš griaunamų kitų senų statinių. Todėl statybininkams atnaujinant šį pastatą teko pakeisti nemažą dalį buvusių sienojų, sudėti naujas perdangas ir visas stogo konstrukcijas.
Naujiena – centre įrengti tualetai, kurių lig šiol čia nebuvo, pastatytas židinys. Beje, židinio statybos fundatorius – švedų labdaros organizacija „Pagalba Lietuvai“. Senųjų kaimo tradicijų centro pastatas, kaip ir dera tokios paskirties įstaigai, bus šildomas išsaugotomis krosnimis.
M.Matevičienė dėkojo UAB „Toluta“ statybininkams už puikų darbą ir už kantrybę. Ji šmaikštavo, kad minėtos įmonės statybininkai ilgai vengs Bikavėnų, nes jie tikriausiai niekada neturėjo tokių įkyrių užsakovų, kaip čia atnaujindami kultūros centrą.
Direktorė dėkinga visiems rajono vietos veiklos grupės – asociacijos „Lamatos žemė“ sumanytojams ir steigėjams, kurie sugebėjo pritraukti Europos Sąjungos paramos lėšas rajono bendruomenių projektams.
Bikavėnų kaimo bendruomenės vardu M.Matevičienė ypač dėkojo įgyvendinto projekto viešųjų pirkimų organizatorei, Bikavėnų seniūnaitei Sigutei Ežerinskienei, tvarkiusiai projekto finansinius reikalus.
Visus sumanymus įgyvendinti padedanti ir renginiuose bei šventėse aktyviai dalyvaujanti kaimo bendruomenė irgi sulaukė išskirtinės direktorės padėkos.
„Dabar jau ramiai galėčiau užleisti visus darbus jaunajai kartai“, – lengviau atsiduso Bikavėnų kaimo bendruomenės pirmininkė, Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro direktorė M.Matevičienė.
Sveikino svečiai ir saviškiai
Atnaujinto kultūros centro patalpas palaimino Žygaičių parapijos klebonas Dainoras Židackas.
Bikavėniškius ir atnaujinto kultūros centro darbuotojus atvyko pasveikinti Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis. Kartu su savo pavaduotoju Alvidu Šimelioniu jis įteikė bene solidžiausią tos dienos dovaną – ąžuolinę lentą su išskobtu kultūros centro pavadinimu.
R.Ambrozaitis pasidalijo įspūdžiais apie projekto įgyvendinimo pradžios problemas ir išreiškė viltį, kad šiame centre niekad neužges tautinė etnokultūros dvasia.
O A.Šimelionis dar ištraukė ir kaimiškų lašinių paltį, sakydamas, kad tokiuose namuose turėtų netrūkti ir kulinarinio paveldo.
Įkurtuvininkus sveikino ir Seimo Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, dėkojęs už nuoširdžius susitikimus. Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė į atnaujinto kultūros centro atidarymą atvyko su didžiule svita – viso rajono kultūros centrų bei įstaigų vadovais. Kolegos bikavėniškiams dovanojo gėlių bei puodynes medaus – kaip neišsenkančios energijos ir gerumo šaltinį.
M.Matevičienę bei jos pagalbininkus sveikinę bikavėniškiai dėkojo ne tik už atnaujintą pastatą, bet ir už trijų dešimtmečių kultūros švietėjišką veiklą. D.Grigalis, prisistatęs „grynaveisliu bikavėniškiu“, sakė, kad jam šie kultūros namai visuomet buvo gražūs ir jaukūs, todėl kad jie visuomet buvo tvarkingi ir kad čia dirba nuostabūs žmonės.
Dėkodama už visada verdantį kultūrinį gyvenimą, Dalia Mockienė prisipažino, kad jeigu ne Matevičių šeimos pasiaukojamas darbas rengiant jaunimo vakarones, ji, ko gero, ir dabar dar senmergiautų.
Saviveiklininkai dėkojo dainomis ir muzika
Sveikinimo kalbos neprailgo, nes jas savo melodijomis ir dainomis nuolat pertraukė saviveiklininkai. Bikavėnų ir Vainuto moterų ansambliai „Žolyna“ ir „Lazduona“, kuriems vadovauja Gražina Dirgėlienė, folkloro ansamblis „Vainuta“, vadovaujamas Loretos Mieliulytės, bikavėniškiams dovanojo savo gražiausias dainas ir didžiulę gėlę.
O Bikavėnų „Lolytėlė“ koncertavo su pastiprintomis pajėgomis – kartu muzikavo ir „Lietuvos“ ansamblio birbynininkai broliai dvyniai Tomas ir Romas Matevičiai.
Jauniausias Matevičių sūnus Algirdas, Gedimino technikos universiteto magistrantas, gimtinės kultūros centro atnaujinimo proga koncertuoti pasikvietė savo ansamblio draugus – Vilniaus universiteto folkloro ansamblį „Ratilio“. Šio ansamblio kelionės išlaidas į Bikavėnus apmokėjo Seimo narys R.Žemaitaitis.
Daugiau įkurtuvių akimirkų – nuotraukų galerijoje