Bikavėnuose kūrė verpėjai, kalviai, dailininkai, pynėjai

amatai audimasPraėjusią savaitę ypač karšta ir linksma buvo Vainuto seniūnijos pakraštyje, Bikavėnų kaime – čia, 11-ojoje liaudies amatų stovykloje, virte virė daugiau nei 100 dalyvių veikla.

Jauniausia – vos dvejų metukų, o vyriausia – 90-metė. Suvažiavo iš Šilutės, Grabupių, Bikavėnų, Vainuto, Žvingių, Pajūrio ir kitų Šilutės ir gretimo Šilalės rajonų kampelių. Toks amžiaus ir vietovių intervalas tas dvi dienas gražiai sugyveno Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centro patalpose ir kiemelyje.

Visi šie skirtingo amžiaus ir ne mažiau skirtingos patirties dalyviai vieni iš kitų mokėsi pynimo iš šiaudelių, piešimo ir papuošalų gamybos, verpimo, audimo ir siuvinėjimo, karpinių ir kalviškojo meno, liaudies instrumentų gamybos paslapčių.

Menininkai dirbo tiesiog pievoje

Ši tradicinė ir visoje plačioje apylinkėje jau gerai žinoma stovykla įprastai šurmuliuodavo seniūnijos centre Vainute. Tad Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centro direktorės Marytės Matevičienės pirmiausia ir teiraujamės, kodėl šiemet stovykla persikėlė į Bikavėnus.

„Nuo šiol taip bus visada“, – atsako ji. – Bikavėniškiai jau turi savo atnaujintą centrą, tad nebėra ko jiems po svetimas teritorijas blaškytis.
amatai siaudu sodai
Tiesą pasakius, Bikavėnuose nė kiek ne blogiau nei Vainute. Čia irgi centro pastatą juosia plati pieva, kurioje dvi dienas susėdę ir sutūpę dirbo dalis didelių ir mažų stovyklos dalyvių.

Vedami direktorės apeiname visus.

Tiesiog saulutės atokaitoje ant audinio, lentos, medžio žievių ir net akmenų piešia mažieji dailininkai, kuriems pataria degutiškė Daiva Dlugoborskienė. Mažiausia dailininkė – vos dvejų metukų Samanta šalia savojo ištapyto akmenėlio pozuoja kantriausiai.

Netoliese kitos degutiškės – Nijolės Stanelienės patarimų klausydami dirba pynėjai iš šiaudų. Jie ir verbas, ir kitokias puošmenas pasigaminti jau išmokę.

Nė akimirkai nenutylantis šurmulys tvyro antrajame centro aukšte, kur įsikūrė kitos grupės. Garbiausio amžiaus sulaukusi apylinkės gyventoja, šią savaitę 90-metį švenčianti Konstancija Šimaitienė vienu metu dirba su dviem vaikų grupėmis: vienus moko verpti rateliu, kitus – austi staklėmis.

Prie Valentinos Vingienės būriuojasi tie, kas norėjo susiverti sau kokį papuošalą, išmokti siuvinėti dygsneliu ar kryželiu.

Gardi tradicinė seniūno sriuba

Pirmąją stovyklos dieną gardžiais tradiciniais pietumis vaišino Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus. Jis, padedamas vietinių šeimininkių, pats virė rūgštynių sriubą. Vaizdui, kai seniūnijos vadovas užsijuosia prijuostę ir su samčiu rankoje stoja prie puodų, negalėjo atsispirti ir savo mažuosius į stovyklą atlydėjusios mamos. Tad vos nuskambėjus kvietimui pietų, išsirikiavo ilgiausia eilė išalkusiųjų.

„Tikrai gardi“, – gyrė stovyklautojai, su pasigardžiavimu kabindami sočią sriubą.

Kitą dieną stovyklautojai skanavo minkštutėlį Bikavėnų bendruomenės šeimininkių keptą kugelį, šaltibarščius, senovišką šilkinę košę ir bulves su kastiniu.

Savaisiais sūrių slėgimo ir net jų kepimo receptais su stovyklautojais noriai dalijosi Bikavėnų bibliotekininkė Daiva Puidokienė.

Kalė metalą, karpė, lipdė iš molioamatu stovykla kalvis

Vos papietavę stovyklautojai sėdo į autobusą ir išvyko į kalvę. Čia juos sutiko kalvis Jonas Eglynas, kuris ne tik kalvystės amatą demonstravo, bet mažuosius dar ir po apylinkes brikele pavežiojo. O kitą dieną į Bikavėnus skubėjo šilutiškė tautodailininkė Birutė Servienė, kuri pasidalijo karpinių meno paslaptimis.

Stovyklautojams turėjo ką papasakoti ir Gorainiuose gyvenantis žinomas birbynininkas Kazys Budrys, kuris supažindino su liaudies muzikos instrumentais, net leido pabandyti pūsti birbynę.

O kai šilutiškis dailininkas Andrius Sirtautas rodė, kaip gaminami molio dirbiniai, stovyklautojų buvo nebeįmanoma atplėšti nuo menininko – taip jiems patiko dirbti su moliu.

Dirbinius nešėsi namo

Amatų stovyklą bikavėniškiai organizuoja nuo tada, kai 2002-aisiais įsikūrė Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras.

Šiemet savo projektui bikavėniškiai gavo 3000 litų iš rajono Kultūrinės veiklos programos. Anot centro direktorės Marytės Matevičienės, kas žino, ar visas idėjas pavyktų įgyvendinti, jei ne geranoriška Vainuto seniūno V.Mockaus parama.

Kad įspūdžių ir žinių stovyklautojai sukauptų dar daugiau, talkino, liaudies šokių ir dainų mokė Vainuto folkloro ansamblis „Vainuta“.

Stovyklos uždaryme dalyvavę rajono Tarybos narys Vladas Kainovaitis ir Vainuto vidurinės mokyklos direktorius Antanas Jonikas pastebėjo, jog Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro patalpos išnaudojamos pagal tiesioginę paskirtį – čia vykstantys edukaciniai užsiėmimai sutraukia daugybę suaugusiųjų ir vaikų.

Pabaigoje surengta ir parodėlė, bet pačių pasigamintas grožybes stovyklautojai joje eksponavo neilgai – kiekvienas norėjo savo dirbinius, o taip pat švedų labdaros organizacijos „Pagalba Lietuvai“ dovanas parsinešti namo ir pasigirti namiškiams.

Daugiau nuotraukų – „Fotogalerijoje“

joomplu:9391 joomplu:9396 joomplu:9393

spaudos remimo fondas Projektas: „Kultūros uostas: Tradicijos.“

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.