Sukę apsukę metų ratą, Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro darbuotojai jau 11-ąjį kartą sukvietė gerai žinomo festivalio „Pažinsi taustosaką – atrasi save” dalyvius.
Penktadienį į Bikavėnus skubėjo pasakoriai, muzikantai, dainorėliai ir šokėjai – visi tie, kas ieško savęs per tautosaką, per senolių išsakytus pamokymus ir pasisakymus. Skubėjo ne tik iš viso Šilutės rajono pakraščių, bet ir iš Aukštaitijos bei Dzūkijos, taip tradicinį festivalį respublikiniu paversdami. Vieni – jau nebe pirmą kartą, jau čia buvoję ir pamilę šį kraštą bei svetingus ir šiltus šio centro darbuotojus, kiti – dar tik į žvalgytuves, mat iki šiol tik nuogirdomis apie bikavėniškių renginį buvo penėti.
Visi jie vėl apsuko tautosakos ratą per visą Lietuvą, o apsukę sutarė, jog ir vėl susitiks kitąmet.
Pirminė idėja neišsigimė 
Ilgametė šio renginio vedėja Vaida Galinskienė pastebėjo, jog prieš 11 metų tuometinių centro darbuotojų Jolitos ir Aurimo Mikolaičių sumanyto ir pirmuosius metus jų pačių vesto renginio idėja buvo išsaugoti “grynuolius” – autentiškus senolių pasakojimus, užrašytus ekspedicijų po kaimus metu.
„Džiugu, kad tai pavyko, kad idėja per tiek metų neišblanko”, – sakė V.Galinskienė.
Bikavėnų festivalio dalyviai, anot vedėjos, – tarsi viena didelė ir „feina šeima”, kur pasidžiaugiama jaunųjų ir mažųjų pasiekimais, kur išgirstamas vyresniųjų žodis ir pamokymas. Be to, pasak jos, čia puikiai išnaudojama „kryžkelė” tarp Šilalės, Šilutės ir Tauragės, mat kaip tik šių trijų rajonų paribyje stovi Bikavėnai, į festivalį sutraukiantys ir kaimynus.
V.Galinskienė pastebėjo, jog bikavėniškiai turi „išskirtinį talentą priimti ir saviškį žiūrovą, ir atvykusį svečią, ir dalyvį”. Ta šiluma, meilė ir pagarba taip paperka, kad kartą čia pabuvoję nori atvykti vėl.
Tuos žodžius patvirtino ir centro vadovė Marytė Matevičienė: pasak jos, norinčiųjų dalyvauti tikrai būtų daugiau, bet priimti dar daugiau dalyvių neįmanoma dėl ankštų centro patalpų. Ir vis tiek šiemet į
Bikavėnus jau suvažiavo net 67 dalyviai.
Suvažiavo ir dzūkai, ir aukštaičiai
Šių namų šilumą pastebėjo ir net iš Alytaus rajono jau antrus metus atvykstanti Simno kultūros centro renginių organizatorė Regina Zabitienė. Vyriausia renginio dalyvė jau pernai dalyvavo festivalyje ir sakė visus metus nešiojusi širdyje prisiminimą apie, anot jos, „išskirtinai šiltus šiuos namus, jų gaspadorius ir publiką”.
Dzūkiškais drabužiais pasidabinusi ir dzūkišką pasaką skaičiusi viešnia sulaukė ir išskirtinio Vainuto seniūno Vitalijaus Mockaus komplimento.
Pakeliui į Bikavėnus p.Regina pasiėmė ir Kalvarijos kultūros centro etninės kultūros specialistę Rasą Januškienę, kuri taip pat festivalyje dalyvavo ir pernai. Ši viešnia pristatė Sūduvos krašto tautinį kostiumą ir pasakojimą apie Advento papročius kapsų šnekta.
„Mane žavi žmonės, kurių aš nepažįstu, bet jie prieina ir pasako: kaip įdomiai papasakojai. Smagu, kad yra besidominčių kapsų šnekta”, – sakė R.Januškienė.
Abi viešnios neslėpė neretai tarmiškai kalbančios ir savo namuose, ir daug renginių tarmiškai organizuojančios, nes neabejoja, jog žinoti senąsias tarmes – privalu, nes tai – mūsų šaknys.
Joms pritarė ir M.Matevičienė, anot kurios, festivalis rengiamas būtent jaunajai kartai, nes vyresnieji tarmes ir taip išmano.
Aukštaitiškai porinęs ir „aukštaičiu nuo Kauno” prisistatantis Antanas Laurinkevičius – renginyje naujokas, bet irgi prisipažino buvęs taip šiltai priimtas, kad neabejodamas važiuosiąs ir kitąmet.
M.Matevičienė patvirtino, kad renginys tikrai vyks ir toliau.
Porino ir darželinukai, ir moksleiviai
Ne tik tolimi svečiai penktadienį tarmiškai porino visokiausius linksmus pasakojimus, bet ir saviškiai bei artimi kaimynai. O visiems jiems toną uždavė Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė”, kurio nariai ir pirmąją Advento žvakę uždegė.
Vienas jauniausių dalyvių – bikavėniškis Audrius Bagdonas, kuriam sekmadienį tik 5 metukai suėjo. Guvaus berniuko talentą pastebėję Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro darbuotojai ryžosi jį parengti pasirodymui. Audriaus pasakojimas „Mikė melagėlis”, kurį jam papasakojo Balčių kaimo gyventoja Ona Mockienė, sulaukė garsių plojimų.
Kiek už Audrių vyresnė Guoda Majutė jau gali būti vadinama tikra Degučių folkloro ansamblio „Pilutė” senbuve, mat ansamblyje sako 
dalyvaujanti… nuo gimimo. Guodą festivaliui rengė ansamblio vadovė Adma Baltutienė, o mergaitės parubežio tarme skaitoma pasaka apie lapę ir barsuką irgi sukėlė plojimų audrą.
Pirmosios gimnazijos dešimtokė juknaitiškė Greta Gudaitytė šišioniškių tarme porino apie „tantės liekarstvas”, t.y., vaistus. Merginą ruošė jau antrus metus su ja dirbanti V.Galinskienė.
Kasmet į festivalį vyksta ir Šilutės vaikų darželio „Pušelė” folkloro ansambliukas “Žuvininka”, vadovaujamas Irenos Žukienės ir populiarinantis dainuojamą tautosaką. Ir šiemet tautiškai pasirėdę mažieji ir dainavo, ir liaudies žaidimą pademonstravo.
Savo folkloro išmanymą tądien rodė dar daug šilutiškių, vainutiškių ir rusniškių, iš Šilalės atvykę vaikų folkloro ansambliai „Smuokiuką” bei „Gers smuoks”, žemaičių tarme porino iš Pagramančio atvažiavę Agnė Pryšmantaitė ir Arnas Vitkauskas ir kiti.
Svečiams – bikavėniškių duona
Šių žemių gaspadoriumi pavadintas seniūnas V.Mockus negailėjo gerų žodžių ir dalyviams, ir organizatoriams, ir ypač – pastarųjų sielai, Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centro vadovei M.Matevičienei. Anot seniūno, džiugu, kad renginiai kasmet darosi vis geresni, sodresni, o į juos suvažiuojančiųjų geografija – platesnė.
Seniūnas pasidžiaugė ir tuo, kad renginio dalyviai turi galimybę išgirsti ne tik savos apylinkės, bet ir kitų Lietuvos kampelių tautosaką.
Seniūnas organizatorėms įteikė gėlių, svečiams – padėkos raštus, o iš toliausiai atvykusiems – dar ir bikavėniškės gaspadinės Irenos Balazienės keptos duonos – visus festivalio dalyvius vienijančio simbolio.