„Muzika gali pakeisti žmones, sušildyti jų vidų ir padaryti juos geresnius“, – įsitikinęs liaudiškos muzikos atlikėjas, Šilutės meno mokyklos birbynės mokytojas Gedvydas Puškorius.
Vyras studijuoja birbynės specialybės magistrantūrą Klaipėdos Universiteto Menų fakultete. Kartu su bendramoksliais subūrę ansamblį „Birbynininkų trio“, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose konkursuose ir garsina Lietuvos vardą pasaulyje.
Šių metų pradžioje šie tarptautinių konkursų laureatai ir jų pedagogai buvo pagerbti Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.
Šiandien – Pasaulinė muzikos diena. Šia proga „Šilutės naujienų“ skaitytojams G.Puškorius pasakoja apie išskirtinai lietuvišką instrumentą – birbynę, dalyvavimą įvairiuose konkursuose, mokytojo darbą bei apie tai, kaip vaikas iš kaimo, turintis užsispyrimo, gali tapti žinomas tiek Lietuvai, tiek pasauliui.
Groja nuo vaikystės
Gedvydas muzikuoti pradėjo būdamas šešerių, kuomet ėmė lankyti muzikos mokyklą. „Tiesiog nebuvo instrumentų pasirinkimo: berniukams tekdavo birbynė, mergaitėms – kanklės“, – paklaustas, kodėl pasirinko tokį neįprastą instrumentą, atsako jis.
Šiaulių rajone Raudėnų kaime baigęs septynias muzikos mokyklos klases, vėliau studijas jis tęsė Šiaulių konservatorijoje. Šiuo metu muzikos žinias gilina Klaipėdos universitete.
G.Puškorius prisipažino, kad nuo pat pirmų akimirkų birbynės skambesys jį užbūrė, todėl tėvams nereikėjo berniuko skatinti ar versti lankyti muzikos mokyklą. Jis gerai sutarė su mokytoju, nuo pirmų klasių dalyvaudavo konkursuose, festivaliuose, dainų šventėse.
Birbynė – išskirtinai lietuviškas instrumentas
„Birbynė stebina pasaulį, sužavi minią, nes niekas nėra matę ir girdėję tokio instrumento, kurio tembras toks savitas ir sodrus. Kai su „Birbynininkų trio“ dalyvavome konkurse Italijoje, daugelis žmonių, net nemokėdami kalbos, stengdavosi išsiaiškinti, iš kur šis instrumentas kilęs, kuriai tautai priklauso“, – pasakoja muzikantas, pabrėždamas, kad birbynė yra išskirtinai lietuvių liaudies muzikos instrumentas.
Panašių į kankles instrumentų dar yra Latvijoje ir Estijoje, bet tokių kaip birbynės nerasite niekur.
Birbynės ištakos – piemenų laisvalaikis: primityvius pučiamuosius instrumentus jie darydavo iš šiaudo, karklo. Vėliau tobulėjo – atsirado sekminių rageliai, diatoninės birbynės ir galiausiai – dabartiniai chromatiniai instrumentai.
Anot Gedvydo, dalis jaunimo net nežino, kas ta birbynė yra. Tik kartais per televizorių pamato ar mokykloje išgirsta.
Mokyti vaikus patinka
Prieš trejus metus Šilutės muzikos mokyklos direktorė Rūta Gatelienė ieškojo, kas galėtų pakeisti buvusį birbynės mokytoją I.Vaičionį, tai ir tapo G.Puškoriaus atvykimo mokytojauti į Šilutę priežastimi.
Gedvydas pripažino, kad anksčiau svajojo tapti birbynės solo atlikėju – apie mokytojo darbą negalvojo, tačiau, anot jo, Lietuvoje birbynės solistui sunku pasiekti pripažinimą. Būtų galima laimę bandyti užsienyje, bet ten tokio instrumento paprasčiausiai nėra.
Darbas su vaikais atlikėjui patinka, tik gaila, kad mokinių kasmet mažėja. Šiemet į birbynės klasę įstojo tik du pirmokai. Mokytojas svarstė, kad galbūt vaikai labiau prie kompiuterio linkę pasėdėti ar teikia pirmenybę sporto mokyklai.
Muzikos mokykloje populiariausias instrumentas – pianinas, liaudiški instrumentai – birbynė ar kanklės – pasirenkami rečiau.
Ruošdamiesi konkursams nuolat repetuoja
G.Puškorius nuo vaikystės nuolat dalyvauja įvairiuose konkursuose, renginiuose, festivaliuose, dainų šventėse. Su „Birbynininkų trio“ koncertavo Prancūzijoje, Italijoje, Bulgarijoje, šiuo metu ruošiasi solo konkursui su orkestru Klaipėdoje.
Labiausiai jam įsimintinos dainų šventės, kai susirenka visa Lietuva. „Liaudies instrumentų muzikantai, šokėjai, chorai sukuria įspūdingą efektą, po to dar kelias savaites gyveni tuo“, – pasakoja Gedvydas.
Prieš išvykdami į tarptautinius konkursus „Birbynininkų trio“ nariai repetuoja mažiausiai 3-4 valandas per dieną. „Jei vieną dieną nepagrojame, iškart savaitės darbas smunka žemyn. Ruoštis reikia labai daug, nuolat palaikyti formą, kad ir garsas neblogėtų, ir technika nenukentėtų“, – atvirauja Gedvydas.
Jis įsitikinęs – kad ir kiek metų grosi, kiek besiruoši, scenos baimė išlieka. Atlikdamas kūrinį muzikantas stengiasi į jį įsijausti, nes tik taip geriau pavyksta perteikti. „Jeigu jausi tą kūrinį, žmonės tavimi patikės, kad ir ką grotumei“, – sako jis.
Tarptautiniai laimėjimai malonūs
Liepos pradžioje Bulgarijoje vyko VIII tarptautinis festivalis – konkursas „Muzite“, kuriame dalyvavo „Birbynininkų trio“ bei jų vadovas profesorius Vytautas Tetenskas. Liaudies instrumentų kategorijoje lietuviai tapo laureatais ir gavo pirmojo laipsnio diplomą.
Šiame konkurse dalyvavo kolektyvai iš daugelio pasaulio šalių: Austrijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos, Bulgarijos, Slovėnijos, Makedonijos, Kroatijos ir kitų šalių. Lietuvos kolektyvas buvo vienintelis.
Profesorius V.Tetenskas pasakojo, kad į šį renginį susirenka viso Sozopol miesto publika, o jį kuruoja pats miesto meras. Renginys prasideda eisena per miestą, kiekvienas kolektyvas žygiuoja su savo šalies vėliava iki konkurso atidarymo vietos – Vasaros koncertų salės. Ten vyksta didžiulis koncertas, kuriame dalyvauja visi konkurso dalyviai.
Kitos dienos skirtos įvairių kategorijų konkursams, o jiems pasibaigus vyksta didelis uždarymo koncertas, kuriame vėl dalyvauja visi konkursantai.
Profesoriaus nuomone, reikia pasveikinti ir pasidžiaugti puikiu mūsų birbynininkų pasirodymu ir palinkėti tolesnių laimėjimų garsinant Klaipėdos universiteto Menų fakulteto, o taip visos Lietuvos vardą pasaulyje.
Beje, tai jau antras šių birbynininkų tarptautinis pripažinimas šiemet. Gegužės 3-iąją jie laimėjo II vietą ir II laipsnio diplomą trečiajame tarptautiniame Prano Stepulio tautinių muzikos instrumentų konkurse Šiauliuose.
„Ir mažuose miesteliuose augantys jauni žmonės tikrai gali daug pasiekti – svarbiausia turėti noro ir užsispyrimo“, – drąsiai sako G.Puškorius, jauniems žmonėms linkintis daug kantrybės, darbo, pastangų, idėjų. Anot jo, nereikia laukti talento proveržio, viską galima pasiekti darbu.
Projektas: „Kultūros uostas: Kūryba.”