Vaikiškas kamuolio paspardymas kieme su draugais, vėliau – žaidimas universiteto merginų futbolo komandoje, dar vėliau – nurijus kartų atstūmimo jausmą, mėgėjiškas futbolo žaidimas su Šilutės vaikinais. Tokį kelią su futbolo kamuoliu nuėjo merginų futbolo klubo „Blizgės“ įkūrėja šilutiškė Giedrė LUKŠAITĖ ir su šiuo žaidimu nenustoja sieti savo gyvenimo.
Merginų futbolo komanda Giedrė neapsiriboja – šiuo metu ji treniruoja mažąsias mergaites ir tikisi išauginti iš jų puikias žaidėjas, stadione kovojančias ne jėga, o protu, nes, pasak Giedrės, žaidimas jėga futbole – tai paprasčiausias technikos neišmanymas.
„Nemąstantys žaidėjai futbolui nebereikalingi“, – neabejoja trenerė.
Šiandien – Futbolo diena. Šia proga šnekamės su Giedre apie merginas futbolininkes, jos aistrą žaidimui, kreivų kojų mitą ir sporto ažiotažą Lietuvoje.
Spyris į užpakalį sukurti komandą
Šilutiškės G.Lukšaitės gyvenime nebuvo esminio įvykio, privertusio domėtis futbolu, – ji nuo mažumės su kiemo draugais spardydavo kamuolį. Po to lėkdavo namo su tėčiu stebėti futbolo rungtynes per televizorių.
Kai merginai suėjo 18 metų, kartu su šią sporto šaką pamėgusia klasės drauge Vilma nepraėjo pro Šilutėje iškabintus plakatus, kurie ryškiomis raidėmis rėkė: „Pametei galvą dėl futbolo?..“ Merginų atsakymas buvo aiškus – jos prisijungė prie mėnesį Šilutėje vykusio renginio „Ežiogolas“ ir dar labiau sustiprino meilę šiam sportui.
Išvykusi studijuoti į Kauną, Vilma universitete sukūrė merginų futbolo komandą. Be abejo, į komandos sudėtį buvo įtraukta ir Giedrė.
Pagavusi futbolo vėją, mergina jo nebenorėjo paleisti ir po studijų grįžusi į gimtinę.
„Norėjau ir Šilutėje paspardyti kamuolį, tačiau nebuvo su kuo. Vieno 
sporto klubo trenerio paklausiau, kur futbolininkų mėgėjų rasti, kad su jais galėčiau palošti. Atradusi džiaugiausi neilgai – jie nenorėjo priimti manęs. Pasak jų, merginą reikia saugoti žaidžiant… Nu, rupūže, pagalvojau! Reik pačiai burti komandą“, – spyrį sukurti komandą tuomet keiksnodama, o dabar jau juokdamasi prisimena mergina.
Treniruoja ir penkiametę
Azarto apimta Giedrė tuoj pradėjo kalbinti drauges, dėti skelbimus, kviečiančius į pirmąją merginų futbolo treniruotę. Pati trenerė nesitikėjo, kad tą dieną susirinks net 14 merginų, norinčių spardyti kamuolį. Ji pamena, kad vienu metu į treniruotes net 20 mergaičių ir merginų buvo atėję. Amžius įvairus – nuo 12 iki 27 m. Vėliau kai kurios atkrito, kitos liko, ir dabar nuolatinėmis narėmis laikomos 11 merginų, tapusių MFK „Blizgės“ žaidėjomis.
Vien šia merginų komanda trenerė neapsiribojo – šią vasarą ji surinko ir mažų mergaičių komandą. Norėdama užimti ir berniukų laisvalaikį, Giedrė vasarą priimdavo žaisti ir juos. Šiuo metu trenerė jau rimčiau svarsto apie augančią merginų futbolo komandą Šilutėje – dabar jau treniruojasi 12-13 jaunųjų futbolininkių.
Augančiai komandai trenerė rinko 8-12 metų mergaites, tačiau savo taisyklėms nusižengė, kai mokytis žaisti atėjo penkiametė Emilija. Mažoji – kupina jėgos ir ryžto, todėl atsakyti ir nepriimti jos šilutiškė negalėjo – galbūt iš jos išaugs puiki futbolininkė.
Šią vasarą Giedrė kaip trenerių padėjėja vyko į Estiją, kur vyko vaikų futbolo turnyas. Pasisėmusi patirties, peržvelgusi vaikų treniravimo taktikas, dabar ji svajoja ten kada nors nuvykti žaisti ir su savomis mergaitėmis. „Kad tik jos neišsilakstytų…“, – viliasi pašnekovė.
„Ar gera futbolininke gimstama, ar išmokstama?“, – klausiame jaunosios trenerės.
„Visko išmokstama. Įgimtas dalykas nebent yra koordinacija ir mokėjimas greitai išmokti naujus dalykus. Vienas vaikas, atėjęs į treniruotes, griūna, keliasi, vėl griūna, ir vėl pakyla, kol tobulėja ir bėga jau nebegriūdamas. Kitas iš karto kamuolį puikiai varosi. Bet daug kas priklauso nuo noro. Gabus gali greitai aptingti, jeigu neturi noro“, – pastebėjimus išsako mergina.
Pasak Giedrės, futbole ne tik fizinių gabumų reikia, bet ir mąstyti. Mat nemąstantis žaidėjas futbole jau nebereikalingas.
Mitų laužytoja
Giedrei visada patiko „vyriški sportai“. Tačiau, kita vertus, anot jos, sportas ir turi būti sportu – kiekvieną galima vadinti vyrišku: tenisas reikalauja stiprių rankų, krepšinis – jėgos, futbolas – neišskirtinis. „Tik norėčiau paneigti mitą, kad nuo futbolo pasidaro klišos kojos. Daug ir teisingai sportuojančios futbolistės – ne kreivomis kojomis, o atletiškos ir gražios!“, – mitus laužo trenerė.
Giedrė įsitikinusi, kad teisingai sportuojant, ne tik gražią figūrą galima turėti, bet ir traumų nepatirti. Ji pati, kiekvieną kartą padarydama gerą apšilimą, iki šiol traumų neturėjo.
Traumų nepatiria ir aikštėje žaisdama su vyrais – jie pasaugo merginas.
O kaip vyrai vertina merginas futbolininkes? Pasak Giedrės, dvejopai – ir negatyviai, ir pozityviai. Jie sako, kad gražu moterys, žaidžiančios futbolą, bet tuoj tvirtina, kad jos nemoka žaisti taip gerai kaip vyrai…
Futbolo technika – gnybimai
„Blizgės“ įkūrėjai įdomiausia žaisti draugiškas rungtynes, mat per oficialias varžybas kovojant dėl taškų, tenka ir aršiai žaisti. Pamena futbolininkė, kaip kartą nustebo, kai kovodama dėl kamuolio sulaukė priešininkės gnybtelėjimų…
Per draugiškas varžybas žaidimas būna kitoks – ten ne jėga braunamasi, o gudriau, originaliau žaidžiama, o kai trūksta technikos, prasideda jėgos žaidimai.
Juokdamasi šilutiškė pripažįsta, kad mėlynių ant kojų po varžybų ji turi, tačiau galvos plaukai dar visi vietoje – dėl kamuolio taip žiauriai peštis dar neteko. Dažnai „Blizgėms“ tenka žaisti su Klaipėdos merginų komanda, su kuria palaiko šiltus santykius.
Taip pat šilutiškės bendradarbiauja su Vilniaus moterų komanda „JL Stars“ – kelios „blizgutės“ žaidžia ir vilniečių komandoje.
Keliauti į užsienį žaisti futbolą mūsų merginų futbolo komandai dar neteko. MFK „Blizgės“ labiau laikomos judėjimo „Moterys už futbolą“ populiarintojomis Lietuvoje.
Kaip sirgalė Giedrė vyko į Europos čempionatą Lenkijoje stebėti Italijos grupės varžybas. Mergina sako, kad pamatė aukščiausią futbolo lygį.
Futbolui reikia ažiotažo
Vertindama moterų futbolo situaciją Lietuvoje, Giedrė sako, kad futbolininkės nepragyventų vien iš futbolo. Amerikoje, Švedijoje, Anglijoje, kur vyrų futbolas yra aukšto lygio, populiarus ir moterų futbolas.
Pasak pašnekovės, geriausiu atveju Lietuvoje moterys futbolui skiria laisvalaikį, treniruojasi po darbų. Arba meta šį sportą. Išimtis būna, jeigu kokia lietuvė dega aistra žaisti futbolą ir tik juo gyvena – tuomet ji važiuoja žaisti užsienio komandose.
Vyrų situacija kitokia. A lygos žaidėjai iš šio sporto gali pragyventi, jiems moka už žaidimą. I lygos žaidėjai irgi gauna atlyginimą už žaidimą, tačiau mažiau nei A lygoje, todėl šie dar ir kitus darbus turi.
Nuoskaudos, kad krepšinis Lietuvoje populiaresnis nei futbolas, Giedrė nejaučia. Pasak jos, tai tiesiog reiškia, kad krepšinyje pasiekimai yra geresni nei futbole. Be to, krepšinis Lietuvos nepriklausomybės atgavimo periodu atliko svarbų vaidmenį žmonių širdyse.
„Kad pakiltų futbolo lygis Lietuvoje, reikia entuziastingų žmonių ir ažiotažo. Paprastas pavyzdys – kai Europos lygos varžybose Vilniaus „Žalgiris“ laimi, žmonės serga už jį, palaiko. Kai teniso varžybas laimi Ričardas Berankis – visi jau tenisininkais nori tapti. Kai Lietuvos krepšinio rinktinei sekasi – vėl visi sporto sirgaliai grįžta prie krepšinio. Lietuviai tiesiog vis ieško, koks sportas tuo metu yra ant bangos. Gal ir futbolui ši banga atplauks ir nenuplauks taip greitai“, – tikisi trenerė.
Kol ši banga dar neatplaukė, Giedrė turi ką nuveikti: gruodžio 21 dieną vyks moterų futbolo turnyras Šilutėje, todėl dabar po darbų MFK „Blizgės“ merginos salėje lieja prakaitą.
Pasportavusios ir apie grožį pagalvoja, mat gruodžio 28-ąją jos prisideda prie Kaune vyksiančio „Moterys už futbolą“ renginio – plačiomis šypsenomis pozuoja plakatams.
„Futbolo dieną paminėsime kaip ir kiekvieną dieną – mintimis apie futbolą, žaidimu ir ruošimusi kalėdiniams turnyrams“, – sako energijos nestokojanti pašnekovė.