Per 2012 metus surengta žymiai daugiau reidų, daugiau užfiksuota pažeidimų ir brakonieriams skirta baudų, – tokia bendra tendencija Šilutės gyvosios gamtos inspektorių darbe.
Gyvosios gamtos inspektoriai dabar žymiai dažniau į reidus vyksta naktimis ir poilsio dienomis. O tai, žinoma, duoda rezultatus, nes kaip tik tamsa yra mėgiamiausias brakonierių „darbo“ laikas.
Nors nuo šių metų pradžios dešimteriopai padidinti gamtai padarytos žalos dėl laukinės gyvūnijos baziniai įkainiai, Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Stanislovas SUDEIKIS nesiima spėlioti, ar tokia priemonė sustabdys brakonierius. Anot jo, tai pamatysime metų pabaigoje.
Daugiausia pažeidimų – tamsiu paros metu
Praėjusiais metais Aplinkos ministerija prioritetu buvo paskelbusi Gyvosios gamtos išteklių kontrolę. 2012-aisiais Šilutės Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai surengė 365 reidus (2011 metais buvo 334 reidai) ir užfiksavo 536 gyvosios gamtos ir kraštovaizdžio taisyklių pažeidimus (2011 metais – 350). Iš jų 485 – žvejybos ir medžioklės taisyklių pažeidimai, kiti – saugomų teritorijų ir vandenų apsaugos zonų taisyklių pažeidimai.
Pernai šios inspekcijos pareigūnai skyrė 75 930 litų baudų už įvairius teisės aktų pažeidimus (2011 m. – 46 874 litai). Tik už mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimus – 66 980 litų baudų (užpernai – 41 804 litai).
2012 metais inspekcija pateikė 51 417 litų civilinių ieškinių už gyvūnijos ištekliams padarytą žalą (2011 m. – 42 589 litai ieškinių).
Pernai žymiai didesnis dėmesys skirtas žvejybai tamsiu paros metu ir poilsio dienomis, todėl poilsio dienomis surengta 30 proc. visų reidų, o naktimis – 36 proc. Didžioji dauguma pažeidimų – apie 80 proc. bendro skaičiaus – irgi nustatyta poilsio dienomis ir tamsiuoju paros metu.
Dažniausi pažeidėjai – žvejai mėgėjai
Žvejai mėgėjai yra gausiausia pažeidėjų grupė. Pagal ATPK 87 straipsnio I dalį (už žvejybą mėgėjiškos žūklės įrankiais, žvejojant draudžiamoje vietoje, neturint žvejybos leidimo ar viršijus leistinų įrankių skaičių) nubausta 330 pažeidėjų. Už šiuos pažeidimus inspektoriai gali skirti nuo 25 iki 200 litų baudas, bet skiria dažniausiai vidurkį – 112 litų.
Nustatyti 5 piliečiai, kurie su savimi turėjo draudžiamus žvejybos įrankius ir už tai pelnė nuo 200 iki 700 litų baudas.
Trečioji to paties straipsnio dalis numato atsakomybę už žvejybą draudžiamais įrankiais ir būdais. Tokių pažeidimų pernai nustatyta 111, o pažeidėjai „apdovanoti“ 400-1000 litų baudomis.
Beje, baudos už abu pastaruosius punktus buvo padidintos praėjusių metų viduryje.
Džiugina žvejai – verslininkai
Inspektoriai pernai atliko 218 verslinės žvejybos patikrinimų ir nustatė 20 smulkių bei 4 šiurkščius pažeidimus. 2011 metais buvo nustatyti atitinkamai 27 ir 6 pažeidimai. Todėl ir baudų žvejams verslininkams pernai skirta mažiau – 3700 litų, kai užpernai jų buvo skirta 4370 litų.
Sumažėję šie pažeidimų skaičiai džiugina S.Sudeikį ir jo kolegas, nes, pasak jų, malonu, kai sutikus žveją – verslininką su juo gali pasikalbėti ne tik apie baudas, bet gali aptarti ir kitas jo darbo sritis.
Bet inspektoriai neatmeta galimybės, jog pažeidimų sumažėjo ne vien dėl išaugusio mūsų žvejų sąmoningumo lygio, bet dar ir todėl, kad pernai buvo sugriežtintos kai kurios verslinės žvejybos taisyklės.
Brakonieriai neteko 30 valčių
Per metus mūsų inspektoriai iš brakonierių konfiskavo 293 vnt. (15 432 m) tinklinių žvejybos įrankių (užpernai buvo 205 vnt. – 12 246 m). Be to, konfiskuota ir 18 valčių bei 4 jų varikliai. Šie skaičiai yra vieni didžiausių per pastaruosius kelerius metus.
Palyginimui pasakysime, kad visoje Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento, kuriam priklauso ir Šilutės gyvosios gamtos inspekcija, teritorijoje konfiskuota 30 valčių ir 514 tinklinių žvejybos įrankių.
Brakonierių valtys, pasak S.Sudeikio, kainuoja nuo 100 iki 10 tūkstančių ir daugiau litų, bet dažniausiai jų vertė siekia kelis tūkstančius. Jos perduodamos Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Baudžiami ir medžiotojai
Medžioklė – dar viena sritis, kurią kontroliuoja Gyvosios gamtos inspektoriai. Šilutiškiai pernai organizavo 39 medžioklės reidus, jų metu nustatė 12 smulkių ir 5 šiurkščius taisyklių pažeidimus.
Už smulkius pažeidimus medžiotojai įspėjami arba jiems skiriamos baudos nuo 100 iki 400 litų. Šiurkštūs pažeidimai (pavyzdžiui, kai neturima medžioklės lapo, medžiojami gyvūnai, kuriuos tuo metu medžioti draudžiama) „premijuojami“ 1000-4000 litų baudomis. Taip pat jiems gali būti atimta teisė medžioti iki 3 metų, konfiskuoti įrankiai. Štai pernai teisės medžioti ir savo šautuvų neteko 3 mūsų rajono medžiotojai, taip pat jiems dar teko atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
„Šilutės naujienos“ pernai išsiuntė inspekcijos pareigūnams fotografijas, kuriose buvo užfiksuoti kraupūs vaizdai – Rugulių miške išmėtytos išdorotų stirnų atliekos. S.Sudeikis sako, jog stirnas tuo metu buvo galima medžioti. Bet medžiotojams draudžiama žvėrienos atliekas išmesti tiesiog miške, tam yra specialios duobės.
Nors nuotraukose užfiksuotas įvykis tirtas, apklausti kelių medžiotojų būrelių vadovai, bet pažeidėjo nustatyti nepavyko. Inspektoriai mano, kad šios atliekos buvo atvežtos iš kitų medžioklės plotų.
Beje, vienas medžiotojas jau šiemet pelnė baudą už tai, kad žvėrienos atliekas išmetė ne į tam skirtą duobę. Jo motyvas, esą taip norėjo pasotinti miško plėšrūnus, inspektorių neįtikino.
Už visus medžioklės taisyklių pažeidimus pernai skirta 5000 litų administracinių baudų.
Brakonieriai turėtų susimąstyti
Šių metų pradžioje apie 10 kartų buvo padidinti gamtai padarytos žalos dėl laukinės gyvūnijos baziniai įkainiai. Štai, pavyzdžiui, briedis ar taurusis elnias dabar „įkainoti“ 17 500 litų, nelegaliai nušauti stirna ar šernas žvėrienos mėgėjams atsieis 5000 Lt, o bebras ir pilkasis kiškis – net po 1000 litų.
Ne kitaip ir su žuvų ištekliais: neteisėtai pagauti lydeka, sterkas ir vėgėlė dabar vertinami 500 litų (buvo 100), karšis, lynas ir žiobris – 200 litų (buvo 40), o už lašišą ir šlakį teks pakloti net 2000 litų (anksčiau – 200 litų).
Be to, jei žuvis sugauta rezervato ar ichtiologinio draustinio teritorijoje, jos įkainiai padidėja dar 3 kartus.
„Tokie skaičiukai išties turėtų priversti susimąstyti mėgėjus prieš neteisėtai medžiojant ar žvejojant“, – mano S.Sudeikis. Bet ar tikrai tokios sumos sustabdys brakonierius, pamatysime metams baigiantis.
Mūsų žmonės neabejingi
Inspekcijos viršininkas nedejuoja nei dėl technikos, nei dėl specialistų stygiaus. Užtenka ir etatų, ir specialistų, ir laivų bei automobilių. Praėjusiais metais gautas jau septintas kateris, pagaminta ir nauja medinė valtis, inspekcija turi 6 automobilius.
Inspektoriai yra pasiskirstę į 3 grupes, kad galėtų bet kada reaguoti į pranešimus. O pranešimų gaunama ir iš gyventojų, ir iš policijos. Pasak S.Sudeikio, mūsų krašto žmonių abejingais gamtai ar nepilietiškais nepavadinsi – vien pernai tiesiogiai inspektoriams apie galimai vykdomus pažeidimus gyventojai pranešė daugiau nei 20 kartų. Be to, daugelis nežino tiesioginių inspektorių telefonų, tad skambina bendruoju pagalbos telefonu 112, o iš ten jau informuojami inspektoriai.
Pasak S.Sudeikio, geri visi šie būdai. Be to, pranešti apie vykdomus pažeidimus galima ir tiesiogiai S.Sudeikiui, tel. 8 698 44527.