Drausdami kitų metų derlių jau šį rudenį žemdirbiai mokės didesnes draudimo įmokas. Tačiau bent jau Šilutės rajono ūkininkai pretenzijų neturi ir sako suprantantys, kad įmokos kyla dėlto, kad draudimo bendrovės turėtų iš ko padengti ūkininkų patiriamus nuostolius.Draudimą vertina teigiamai
Vienintelės Lietuvoje pasėlius draudžiančios Vokietijos įmonės „Vereinigte Hagelversicherung“ filialo Lietuvoje vadovas Algimantas Navickas sakė manąs, kad Lietuvos žemdirbiai jau suvokė, jog be draudimo neįmanoma užtikrinti veiklos tvarumo, nes yra draudžiamos tokios rizikos, nuo kurių žemdirbys negali apsaugoti savo derliaus.
„Tikiu, kad žemdirbiai tikrai skirs 2-3 proc. nuo derliaus vertės savo saugumui užtikrinti. Juk kreditoriai irgi atidžiai seka klimatinę situaciją Lietuvoje, vertina jiems prasiskolinusių žemdirbių potencialias išgyvenimo galimybes. Manau, jog kreditoriai taip pat pradės reikalauti iš žemdirbių pasėlių draudimo. Tad tikiuosi, jog žemdirbiai atsakingai pažiūrės į pasėlių draudimą ir nerizikuos, manydami, jog šiais metais nieko jų pasėliams neatsitiks. Deja, draudimo praktika rodo ką kita, tad derlių reikia drausti kasmet, kaip jau daro jų kolegos visoje Europos Sąjungoje, išskyrus Latviją ir Estiją. Tačiau ir pastarosios jau dairosi į Lietuvos patirtį ir siekia ją perimti“, – sakė A.Navickas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad žemdirbiai tokio sprendimo tikėjosi, nes esą, kitaip būti ir negalėjo: „Kai žalos neįtikėtinai didelės, tai ir išmokų reikia sumokėti daugiau, nei surenkama įmokų.
Kito pasirinkimo draudikams nebuvo“.
Pasak K.Andrijausko, tie rajono žemdirbiai, kurie pasėlius draudžia, jau įvertino draudimo naudą.
„Kas turi įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, rizikuoti nenori, todėl ir draudžiasi“, – sakė LŪS Šilutės r. skyriaus pirmininkas.
Išmokos viršijo įmokas
A.Navickas pasakojo, kad pastaruosius dvejus metus Lietuvos žemdirbių patirtus nuostolius dengė Vokietijos žemdirbiai. Tokia situacija negalėjo ilgai tęstis, nes klimato pasikeitimai iš esmės pakoregavo draudimo rizikų pasireiškimo tikimybę.
„Ilgalaikis bendrovės tikslas – per 10 veiklos metų pasiekti „nulinį rezultatą“, t.y. neturėti nuostolių. Todėl ir buvo didinami draudimo tarifai. Bendrovė veikia savidraudos pagrindais, tad veikloje tikrai nesiekiame pelno“, – akcentavo A.Navickas.
Draudimas brango žieminiams augalams, kurie jau dvejus metus iš eilės patyrė didžiules žalas, kai iššalo beveik visi pasėliai.
„Lietuvos žemdirbiai 2011 metais sumokėjo 16,2 mln. draudimo įmokų, o vien už iššalusius rapsus draudimo bendrovei teko sumokėti beveik 34 mln. litų draudimo išmokų. 2010 metais draudimo nuostolingumas – santykis tarp draudimo įmokų ir išmokų – taip pat siekė daugiau nei 280 proc.
Tad draudimo įmokų didinimas buvo neišvengiamas“, – „Šilutės naujienoms“ aiškino A.Navickas.
Vadovas pasakojo, kad atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas, bendrovės valdybos sprendimu buvo suvienodintos vokiečių ir lietuvių žemdirbių draudimo sąlygos. Dabar rapsus galima drausti tik kartu su javais, nedraudžiamas ir pasėlių išgulimas, išskyrus javus, bei stovinčio vandens padaryta žala. Žemdirbiams tiek Lietuvoje, tiek ir Vokietijoje sudaryta galimybė pasirinkti fiksuotą draudimo išmokų dydį atsėjimo atveju – 15 ar 25 proc. nuo draudimo sumos, jei žalų vertinimo ekspertai kartu su ūkininku priima sprendimą pasėlius atsėti.
„Draudimo įmoka priklauso tiek nuo draudimo įmokų tarifo, tiek ir nuo pasirinktos 1 ha draudimo sumos. Manau, kad žemdirbiai šiais metais rinksis žemesnes draudimo vertes, nes Žemės ūkio ministerija, tikriausiai, ir šiemet kompensuos 50 proc. draudimo įmokų, tačiau apribos kompensuojamas draudimo įmokas 1 ha pagal augalų rūšis. Tad ir draudimo įmokos 1 hektarui neturėtų labai brangti. Vidutinė draudimo įmoka už 1 ha 2012 metais neturėtų būti didesnė kaip 140 litų (2011 metais buvo 121 litas, – aut.past.)“, – informavo A.Navickas.
Bendra draudimo įmoka, pasirinkus 15 proc. fiksuotą draudimo išmokų dydį atsėjimo atveju, padidėjo nežymiai, tačiau pasirinkus 25 proc. įmoka už žieminius augalus pakilo vidutiniškai apie 1,5 karto.
„Negalima teigti, jog visoms augalų rūšims draudimas pabrango, nes pavyzdžiui, vasarinių rapsų ar miežių draudimas net atpigo“, – kalbėjo A.Navickas.
Pasak bendrovės filialo Lietuvoje vadovo, draudimo įmokų didinimo buvo galima išvengti, jei Vyriausybė būtų sutikusi prisiimti dalį perdraudimo rizikos, kaip šiuo metu yra stichinės sausros atveju. Tačiau siekdama subalansuoti biudžetą, kuris turi atitikti Mastrichto kriterijus, Vyriausybė nerado galimybių prisiimti papildomą riziką, tad beliko vienintelė išeitis – draudimą branginti.