Dviejų paskutiniųjų metų net palyginti neįmanoma: pernai lietūs žemę laistė ko gero visas 365 dienas per metus, o šiemet visus žinomus rekordus muša sausra. Bet ir tokiomis skirtingomis sąlygomis Pamario karšto ūkininkams ir daržininkams tenka išmokti dirbti taip, kad derlius būtų.
„Tų dviejų metų net ir palyginti neįmanoma, net menko panašumo tarp jų nėra. Ir dabar dar tikrai negalima pasakyti, kurie iš tų metų bus geresni“, – sako visame krašte žinomi braškių augintojai Albina ir Romas Undžiai iš Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Degučių kaimo.
Visgi ilgamečiai šių gardžių uogų augintojai pastebi, jog šiemetinė sausra ko gero yra geriau nei pernykštės liūtys, ir jeigu intensyviai dirbi, laistai laukus, uogos tokiais metais užauga sveikesnės, gražesnės ir saldesnės.
Uogos smulkesnės, bet sveikos
Degutiškių Undžių braškių ūkio tikriausiai nežino nebent tas, kuris visai nevalgo šių uogų. Čia pasiskinti braškių važiuoja visų aplinkinių rajonų gyventojai, neretai degutiškių išaugintos uogos dar ir užsienin iškeliauja.
Daug metų savo ūkį puoselėjanti šeima šiuo metu braškėms yra skyrusi apie 5 hektarų žemių plotą. „Doroyal“, „Deluxe“, „Sonata“, „Elegancija“, „Korona“, „Bogota“, „Malvina“, „Arija“, – tai vis braškių veislės, augančios Undžių laukuose. Vienos jų gausiau dera, kitų uogos saldesnės, trečiosios – atsparesnės kokioms nors nepalankioms sąlygoms, tad pliusų turi visos.
Kurios iš jų derlingiausios? Pasirodo, šiose žemėse gerai dera kituose Lietuvos rajonuose nelabai deranti „Korona“, neblogus derlius duoda ir „Bogota“.
Uogininkai dar nepamiršo pernykščio pavasario ir vasaros, kuomet daugiau ar mažiau lietaus buvo bene kasdien, o gegužę ir rimtos šalnos spaudė, ir net kruša kai kurias rajono vietas nusiaubė. Tuomet, pasak Undžių, uogos išaugo nemenkos, tačiau negalėjo normaliai sunokti.
„Pakąstos puvinio, apsunkusios nuo begalinės drėgmės jos tiesiog krito žemėn. Nemažai uogų sugedo. Be to, dar buvo ir gana vėsu, tai irgi neleido joms nokti“, – pasakoja degutiškiai.
Šiemet metai kardinaliai priešingi – saulės kiek nori, o drėgmės nė lašo jau visas mėnuo.
„Šiemet iš pavasario išaugusios uogos bent jau gali sunokti, nes pakanka saulės. Nors kai kurios veislės išaugino ir smulkesnes uogas, tačiau jos yra sveikos, nepūva, o laistant dar ir sėkmingai prisirpsta“, – sako Albina ir Romas.
Nelaistant užaugtų „guminukai“
Tiesa, vargiai būtų kam sirpti, jei ne uogininkų triūsas – visi jų laukai laistomi. Laistoma naktimis, kad ant lapų patekęs vanduo kepinant saulei jų nenudegintų. Ir gausiai – štai tik per vieną naktį laukų laistymui sunaudojama apie 200 kub. metrų vandens, o šiemet kiekvienas braškių laukas laistytas jau po porą kartų. 
Tačiau uogininkai jau žino, jog kad ir kiek vandens prilietum, tiek naudos, kaip būtų po gero lietaus, vis tiek nebus.
Skaičiuojant pelną tenka skaičiuoti ir šiemet smarkiai išaugusius nuostolius dėl laistymo. Žinoma, savo darbo degutiškių šeima neskaičiuoja, bet ir jo tokiais sausringais metais tenka daugiau įdėti, mat laistoma naktimis, o dieną laukia kiti darbai.
Undžių pažįstami kiti uogų augintojai, kurie neturi galimybės laistyti savo laukų, pastebėjo, jog uogos šiemet ne tik neužauga didelės, bet tos kurios užauga, tampa tąsios ir augintojų yra pramintos „guminukais“.
Anot Undžių, šiemetinės uogos nuo pernykščių skiriasi dar ir tuo, jog yra išskirtinai sveikos ir tvirtos. Puvinio pažeistų nėra visai, prinokusios dar ir labai saldžios. Kurgi ne – juk tiek saulės kupinų dienų, o skoniui, kaip žinia, vandens perteklius irgi kenkia.
„Žinoma, jei ir toliau taip kepins, uogos bus mažesnės, bet jų vis tiek bus, nes reikiamą dalį vandens jos gavo vegetacijos pradžioje“, – sako Undžiai.
Vieną naktį paspiginusi šalna didelių nuostolių uogininkams irgi nepadarė. Sušalo tik vienos veislės, pačių Undžių „nežiniuke“ vadinamos, jau užmegztos uogos.