Buriuotojai kovoja prieš anarchiją rajono vandenyse

NDBL regata 9Šilutės krašte, besididžiuojančiame, kad čia „vanduo ir žmonės kuria gyvenimą“, būtent laivyba vandenyse kelia didžiausią susirūpinimą. Kintų buriavimo klubo „Marių burės“ buriuotojai susitikime su rajono Savivaldybės ir atsakingų institucijų vadovais išsakė gausybę problemų.

„Šilutės naujienos“ jau anksčiau rašė, kad rajone nėra kur mokyti vaikus buriuoti. Vangų vietinių žmonių norą buriuoti lemia ir infrastruktūros stoka.

Buriuotojai taip pat pastebi itin padriką navigacinę, laivybos tvarką ir saugumo spragas Minijos ir Atmatos upėse. Būtina numatyti pramoginių laivų stovėjimo bazių plėtrą, nepamirštant ne tik buriuotojų, bet ir burlentininkų, kaitininkų.

Reikia plėsti laivų stovėjimo bazę

Laivybos Šilutės rajono vandens telkiniuose situaciją pristatė buriuotojų klubo „Marių burės“ valdybos narys Arūnas Speičys bei klubo prezidentas kintiškis Andrius Varnas. Visuomeniniais pagrindais dirbantys klubo nariai nuo valdininkų pečių nuėmė didelę naštą, nes atliko išsamų analitinį darbą – iškėlė ne tik laivybos problemas, bet ir pasiūlė jų sprendimo būdus.

Šilutės rajonas yra išskirtinėje situacijoje Lietuvoje – rajonas turi vieną ilgiausių kranto linijų tarp visų rajonų ir vieną ilgiausių vidaus vandens kelių tinklą.

Iš 6 rajone registruotų prieplaukų tik trys skirtos ir pramoginiams laivams sustoti ir stovėti, kitos – tik keleiviams įlaipinti ir išlaipinti. Neaišku, kodėl tarp registruotų prieplaukų nėra Uostadvaryje pastatytos ir veikiančios prieplaukos. Galimai ji įregistruota kaip dalis uosto.

„Turizmo tikslais po pasaulį keliaujantys pramoginiai laivai paprastai patikusioje vietoje sustoja nuo kelių valandų iki keliolikos dienų. Tai priklauso nuo gaunamų paslaugų kokybės ir vietovės turistinio patrauklumo. Prieplaukoje ar uoste turi būti sudarytos saugios sąlygos palikti laivą ilgesniam laikui, galimybė susitvarkyti buitinius ir techninius reikalus, apsirūpinti maistu, vandeniu, elektra. Šilutės rajonas galėtų vystyti šią nišą, nes, kaip minėta, jis yra toks vienintelis Lietuvoje“, – pastebi A.Speičys.

Klubo nariai įsitikinę, kad Šilutės savivaldybei vertėtų numatyti pramoginių laivų stovėjimo bazių plėtros planus, parenkant gilesnes akvatorijas buriniams, o seklesnes – motoriniams laivams.mariu bures mingeje plaukia

Minijos prieplauka rūpinasi buriuotojai

Nors A.Speičiui nepavyko aptikti jokių tyrimų apie pramoginės laivybos intensyvumą Lietuvoje, neabejotina, kad Šilutės rajone jis vienas intensyviausių. Nemuno deltoje vasaros metu plaukioja ne tik rajone besibazuojantys laivai. Daug laivų atvežama visam sezonui ar keletui dienų iš visos Lietuvos.

Minijos kaime trijų partnerių – Šilutės savivaldybės, Nemuno deltos regioninio parko ir Kintų klubo „Marių burės“ – pastangomis pagal PHARE projektą sukurtas vandens turizmo infrastruktūros objektas – mažųjų pramoginių laivų stovėjimo ir aptarnavimo bazė su visais būtinais elementais.

Nuo 2003 metų rudens funkcionuojančią prieplauką savo narių pastangomis ir lėšomis prižiūri ir išlaiko vienas projekto partnerių – Kintų buriuotojų mėgėjų klubas.

Laivavedžiai viršija greitį

Tačiau nuo pat šio objekto veiklos pradžios klubas susiduria su problemomis.

Pramoginę laivybą šiame regione (kaip ir visoje Lietuvoje) reglamentuoja įvairios taisyklės, tačiau retas laivininkas jų laikosi. Beje, mažai ženklų, kurie laivininkams primintų laivybos reikalavimus.

Minijos upėje retas laivavedys laikosi nustatyto 5 km/val. greičio, jį viršija 2-3 kartus ar daugiau. Greitis nemažinamas ir Minijos kaimo ribose. Tai sukelia bangas, kurios gadina krantines ir prie jų stovinčius laivus.

„Klubo nariai stengiasi sudrausminti tokius greičio mėgėjus, tačiau iš pokalbių su jais susidaro įspūdis, kad dauguma net nėra girdėję tokių reikalavimų ir nežino ženklų reikšmės“, – piktinasi buriuotojai. Į pastabas pažeidėjai nereaguoja arba elgiasi piktybiškai. Neretai į Minijos kaimą įplaukia vandens motociklai, kuriems čia apskritai draudžiama plaukioti.

Visam regionui skirtas tik vienas laivybos kontrolės inspektorius, turintis oficialią teisę įspėti ar bausti tvarkos nesilaikančius, ar perduoti informaciją apie pažeidimus pareigūnams. Patys klubo nariai siūlosi tapti kolektyviniu priežiūros dariniu (policijos rėmėjų atitikmuo) arba tokias teises deleguoti Minijos kaimo bendruomenei.

Klubas taip pat norėtų inicijuoti lankstinuko su minimaliu teisės aktų, reglamentuojančių laivybą regione, aprašu ar jų santrauka. Tokį lankstinuką buriuotojai galėtų išdalinti visiems Minijos kaime apsilankantiems laivininkams.

Ribojimų nerodo jokie informaciniai ženklai

Siūloma Minijos kaimo prieigose iš Minijos aukštupio pakartoti greičio ribojimo ženklą, papildomai pastatyti ženklą „Kelti bangas draudžiama“ ir papildomą užrašą „Lėta eiga“ – tiems, kurie neturi laivavedžio diplomo ar nežino ženklų reikšmės.

A.Speičys atkreipė dėmesį, jog įvairios institucijos kasmet išleidžia daugybę naujų ar pakeistų ribojimų laivybai Nemuno deltoje, tačiau nemato reikalo ar pareigos tuos reikalavimus atspindėti vandens keliuose. Pavyzdžiui, nors Krokų lankos ežere galioja tam tikri apribojimai, nei išplaukiant iš Atmatos į Duobelę, nei toliau į ežerą nėra jokių ženklų – nei navigacinių, nei informacinių.

Aplinkosauginiuose dokumentuose per saugomas teritorijas nurodomi apžvalginiai maršrutai, kuriais turizmo tikslais leidžiamas laivų eismas, tačiau jie nėra taip pat pažymėti Vandens kelių direkcijos jūrlapyje, jokiomis gairėmis ar bojomis vandenyje.

Bus kuriama darbo grupė

Šilutės rajono savivaldybėje sušauktame pasitarime pramoginių burinių ir motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiai, Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijos, Saugios laivybos inspekcijos, Nemuno deltos regioninio parko, Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovai svarstė, kaip minėtas problemas reikėtų spręsti.

„90 proc. laivų yra greitaeigiai, o ne buriniai. Visi vandens kelio dalyviai turi turėti vienodas teises. Čia – kaip autostradoje – su arkliais negalima važinėti“, – Nemuną prilyginęs greitkeliui, o burinius laivus – arkliams, kalbėjo Šilutės uosto direktorius Rimgaudas Višinskas.

Buriuotojai patys pasisiūlė ženklus pagaminti ir pastatyti, jei tik bus duotas leidimas, tačiau atsakingų institucijų atstovams nepavyko tarpusavyje sutarti, kas iš jų turėtų leidimus išduoti. Jokių realių sprendimų nė vienai išvardintai problemai nebuvo pasiūlyta. Susidarė įspūdis, kad daugelis apie tai išgirdo pirmą kartą. Meras V.Pozingis nutarė iš suinteresuotų pusių sudaryti darbo grupę, kuri imtųsi spręsti iškeltas problemas.

Po susirinkimo A.Speičys „Šilutės naujienoms“ sakė, jog susitikimu yra patenkintas, nes pagaliau ledai pajudėjo. Galų gale buvo atsakyta ir į šiuo metu labiausiai nerimą keliantį klausimą apie būsimą vaikų buriavimo mokyklėlę. Nemuno deltos regioninio parko direktorius patikslino Krokų lankos ežero ribas, todėl jau dabar žinoma, kad ežero prieigose vaikai galės mokytis buriuoti.

Silutes naujienu LOGO

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.