Bus saugoma dar viena įspūdinga eglė

egle kulynu„Kūlynų miške auga be galo retos formos, didelė ir graži eglė. Galbūt vertėtų ją pripažinti gamtos paminklu?“ – tokį netikėtą pasiūlymą „Šilutės naujienoms“ pateikė skaitytojai.

Pradėjome ieškoti, kaip tai padaryti.

Gamtos paminklai atitinka daug kriterijų

Pamatęs minėtos eglės nuotrauką, susidomėjo ir rajono gamtosaugininkas Remigijus Rimkus. Anot jo, eglė tikrai retos formos.
R.Rimkus sako, kad pastebėjus medį, kuris, jūsų nuomone, būtų vertas didesnės apsaugos nei kiti aplinkiniai, pranešti apie tai galima daug kam: ir vietos seniūnijai, ir eiguliui arba urėdijai (jei miškas valstybinis), ir Savivaldybės administracijos gamtosaugininkui. Šiuo atveju informavome Nemuno deltos regioninio parko direkciją, mat kaip tik šio parko teritorijoje auga minėtoji plačiašakė.

Kad medis būtų paskelbtas gamtos paminklu, jis turi atitikti daug visokiausių kriterijų. Įspūdingas turi būti jo aukštis, storis ir amžius, jis turi būti kažkuo ypatingas arba būti tinkamas selekciniam darbui.egle kulynu is salies

Įspūdingiausi medžiai auga kapinėse

Pasak R.Rimkaus, mūsų rajone medžiai – gamtos paminklai vis dar tebėra tie, kurie paminklais buvo paskelbti dar sovietiniais laikais. Tai ir visiems šilutiškiams gerai žinomas Pagrynių ąžuolas, gal kiek mažiau populiarūs Kavolių, Stremenių kaimo kapinaičių ąžuolai (ypač įspūdingas vienas iš jų), Jurgaičių ąžuolas.

Tik vienas vienintelis ąžuolas – gamtos paminklas auga Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje – Žalgirių miško gilumoje esančiame pažintiniame take augantis senolis – vadinamasis Hermano Zudermano ąžuolas. Šio trikamienio paprastojo ąžuolo aukštis siekia 17,6 m, kamieno apimtis – 1,3 m.

Gamtos paminklai – ne tik ąžuolai. Tai ir Kintų tuja, aštuonių kamienų liepa Žemaičių Naumiesčio Žaliakalnio parke, Pagėgių savivaldybėje auganti Vilkyškių raganų eglė.

Beje, būtent Vilkyškių eglę primena ir augančioji Kūlynų miške.

„Ypač daug įspūdingų medžių dažnai auga kapinėse, nes turi erdvės plėstis“, – sako R.Rimkus.

Gali būti ir taip, jog žmogui, kuris nematė, pavyzdžiui, Pagrynių ar Stremenių ąžuolų, kuris nors medis gali pasirodyti itin įspūdingas. Tačiau jis neturės jokios gamtosauginės vertės.

R.Rimkus mano, kad NDRP direkcija minėtąją eglę galėtų įtraukti į savo lankytinų objektų sąrašą irį kokį nors pažintinį gamtos taką.

egle gamtos paminklasSusidomėjo ir Vilniaus specialistai

Su tuo neabejodama sutiko ir NDRP kraštotvarkininkė Jovita Stanionienė. Specialistė taip pat apžiūrėjo Kūlynų eglę ir, jos nuomone, medis tikrai kelia nuostabą. „Eglė tokia aukšta ir įdomi, kad būtų gaila, jei ją kas nors nupjautų“, – sakė J.Stanionienė.

Eglės nuotraukos buvo išsiųstos į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą. Jas pamatęs vyriausiasis specialistas Giedrius Mikalauskas susidomėjo ir atsakė, jog tai išties „puiki eglė“.

Pasak G.Mikalausko, pirmiausia reikia pažiūrėti, ar medis atitinka gamtos paminklui nustatytus kriterijus. Svarbiausias jų – kamieno apimtis. Kriterijai yra skirtingi valstybės ir savivaldybės lygmens gamtos paminklams.

„Jei eglė ir neatitiks nustatytų kriterijų, vis tiek paskelbsim saugomu gamtos paveldo objektu“, – teigia specialistas.

Pasak J.Stanionienės, net jei eglė neatitiks gamtos paminklui nustatytų parametrų, ji bus pažymėta kaip išskirtinis medis. Šalia jos jau šį rudenį bus pastatyta informacinė lentelė, galbūt medis bus aptvertas.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.