Šilutės rajonas turtingas žydų kultūros ir istorijos palikimo – Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ir kituose miesteliuose išlikę žydų namai, parduotuvės, maldos namai, senosios kapinės. Tragiškiausią žydų istorijos tarpsnį liudija Antrojo pasaulinio karo metu vykdyto žydų genocido aukų palaidojimo vietos.
Mūsų rajone yra 3 holokausto vietos: Vainuto seniūnijos Dargiškės, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Šiaudviečių ir Švėkšnos seniūnijos Inkaklių kaimuose. Šios vietos įrašytos į LR Kultūros vertybių registrą, joms suteikta pirminė teisinė apsauga.
Žydų žudynių vietose XX a. 6-ajame dešimtmetyje buvo pastatyti betoniniai paminklai, teritorijos aptvertos betono ir metalo tvoromis. Pagal galimybes šios vietos buvo prižiūrimos ir vėliau: seniūnijos tvarkė jų aplinką, remontavo paminklus ir tvoras.
Tačiau laikas daro savo, ir prieš pusę amžiaus statyti paminklai šiandien nebeatrodo estetiškai ir nebegali tinkamai reprezentuoti šių vietų.
Todėl Savivaldybė kartu su rajono bendruomenėmis, seniūnijomis ir Lietuvos žydų bendruomenėmis įgyvendina projektą, kurio tikslas – minėtų vietų sutvarkymas. Projektas jau įsibėgėja, tad rudeniop šilutiškiams matyt nebereikės raudonuoti prieš jas aplankyti ir aukas pagerbti panorusius svečius.
Susijungia Savivaldybė, bendruomenės ir seniūnijos
Projektą „Dargiškės, Inkaklių ir Šiaudviečių žydų genocido aukų vietų sutvarkymas“ sumanė Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė. Pasak specialistės, minėtos vietos yra svarbios siekiant išsaugoti atminimą apie jose nužudytus žydų tautybės žmones ir apskritai apie XX a. vykdytą šios tautos genocidą. Šias memorialines vietas būtina sutvarkyti siekiant tinkamai reprezentuoti žydų tautos istoriją mūsų rajone.
R.Švelniūtė pasakoja, jog parengus projektą paaiškėjo, kad norint gauti didesnį finansavimą reikia gauti ir bendruomenių paramą. Todėl projektą kuruoti ėmėsi Šilutės rajono bendruomenių sąjunga.
Projektą reikėjo derinti su Lietuvos žydų bendruomene, todėl R.Švelniūtei teko jį pristatyti Vilniuje. Žinoma, bendruomenės atstovai labai apsidžiaugė šilutiškių iniciatyva.
Projektui 18 500 litų (5358 eurus) skyrė žydų organizacija „Gerosios valios fondas“, dar 1248 eurus pridės rajono Savivaldybė iš Kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo turizmui strategijos 2015-2020 metams.
Į projekto įgyvendinimą bus įtrauktos ir Švėkšnos, Vainuto bei Žemaičių Naumiesčio mokyklų bendruomenės, seniūnijos. Tiesa, ir seniūnijos, ir mokiniai ir iki šiol nuolat pagal galimybes prižiūrėdavo savoje teritorijoje esančias genocidą liudijančias vietas, tačiau vienkartinių paminklų dažymų ar krūmų šalinimo jau nebeužtenka.
Darbai vyks iki rudens
Genocido vietų tvarkymo darbai prasidės jau netrukus ir turėtų būti baigti iki rudens. Per vasarą bus išmontuotas senasis ir pastatytas naujas paminklas Inkaklių žydų genocido vietoje, atnaujinti paminklai Dargiškėje ir Šiaudviečiuose. Paminklus statys ir remontuos licenciją šiems darbams turinti įmonė.
Be to, reikės remontuoti tvoreles – tvarkyti ir pakeisti naujais jų metalinius intarpus, jas perdažyti, sutvarkyti aplinką – išlyginti žemės paviršių, užsėti žole. Numatyta pastatyti ir informacinius stendus.
Prie memorialinių vietų sutvarkymo prisidedantys trijų šių seniūnijų gimnazijų moksleiviai kartu dalyvaus ir edukaciniame užsiėmime apie XX a. žydų genocidą.
„Žydų genocido vietos – tai viešosios pagarbos objektai, jie turi būti tvarkingi. O sutvarkę šias tris vietas galėsime žengti toliau – tvarkyti kitus mūsų rajone esančius žydų paveldo objektus“, – sako R.Švelniūtė.
Naumiestiškiai saugo prisiminimus
Manoma, kad į Žemaičių Naumiesčio apylinkes žydai pradėjo keltis apie 1527 metus. Istoriniai šaltiniai teigia, kad 1860 m. miestelyje buvo 165 namai su 1600 gyventojų, kurių didelė dalis buvo žydai. 1908-1912 m. prekyba ir krautuvės šiame miestelyje buvo daugiausia žydų rankose.
Žydai čia turėjo ne tik savo sinagogą, kuri dabar jau daugelį metų šiurpina praeivius, nes yra virtusi griuvėsiais. Jie turėjo ir vaistinę, pradinę mokyklą, pirtį, skerdyklą, daugybę įvairių krautuvėlių. Veikė žydų restoranas, arbatinė, viešbutis, bankas. Nė vienas žydas nesivertė žemės ūkiu, nors prie namų turėjo mažus žemės sklypelius.
Žydų bendruomenė smarkiai nukentėjo 1939 m. kilus neramumams, kuriuos sukėlė konkurencija tarp žydų prekybininkų ir Lietuvos pirklių asociacijos „Verslas“. Žemaičių Naumiestyje buvo nuniokoti 62 namai, padaryta žalos už 8360 litų.
Antrojo pasaulinio karo metais žydų miestelyje nebeliko visai. Šaltinių teigimu, Šiaudviečių dauboje, apie 3 km nuo Žemaičių Naumiesčio, buvo nužudyta apie 1000 žmonių, ir dauguma jų buvo žydai iš Žemaičių Naumiesčio.
220 moterų, senelių ir vaikų šioje vietoje buvo išžudyti 1941 m. liepos 19 d., vėliau nužudyta dar keletas kalinių grupių, atrinktų per akcijas iš Macikų darbo stovyklos. Ant paminklo tebėra užrašas, kad čia buvo išžudyti ne tik žydai, bet ir lietuviai bei rusai, tačiau taip pat žinoma, kad žudynėse talkino ir vietos lietuviai.
Naumiestiškiai saugo prisiminimus apie žydų gyvenimą, jie užrašyti vykdant projektą „Holokaustas buvusiame Klaipėdos krašte ir jo pasienyje“.
Vainutiškiai duobes išsikasė patys
Vainuto valsčiuje žydai pradėjo įsitvirtinti nuo XIX a. ir vėliau nuolat sudarė apie 8 proc. krašto gyventojų. 1923 m. Vainute gyveno 348 žydai, tai buvo ketvirtadalis visų gyventojų. Tarpukariu žydai čia irgi vertėsi prekyba ir amatais.
Vainutas nebuvo išimtis okupantų planuose. 1941 m. liepą šio krašto žydai buvo uždaryti, visą mėnesį juos saugojo buvę Vainuto šaulių sąjungos nariai ir policininkai.
Ankstų rugpjūčio 26-osios rytą vainutiškiai išgirdo šūvius… Yra išlikę liudijimai, kad žmonės bėgo į miestelio centrą pažiūrėti, kas vyksta. Miestelio centre stovėjo mokytojas J.Paulius, P.Ablašinskas ir policininkas Jurgilas iš Žygaičių. Vietiniai suprato, kad šaudomi žydai.
Netrukus miestelį pravažiavo sunkvežimiai, pilni juodas unoformas vilkinčių vyrų, jie nudardėjo Degučių link.
Kiti liudininkai prisimena, kad net iš bažnyčios buvo išvestos besimeldžiančios 14-16 metų žydaitės. Mergaitėms gyvoms išlikti nepadėjo net krikštas, kuriam ryžosi klebonas D.Dundulis su žmona, tapę vienos jų krikštatėviais.
Žydų getas, anot liudijimų, Vainute buvo įrengtas dabartinių Tvenkinio ir A.Baranausko gatvių rajone. Pirmieji sušaudymui atvežti žydai turėjo patys išsikasti duobes Dargiškės miške. Šaudė specialus vokiečių būrys, o vietos policininkai stebėjo, kad niekas iš pasmerktųjų nepabėgtų…
Vainuto apylinkėse buvo sušaudyta ne mažiau kaip 256 žydai ir taip sunaikinta 200 metų čia gyvenusi bendruomenė.
Švėkšniškius šaudė Parubežio miške
Prieš Antrąjį pasaulinį karą daugumą Švėkšnos gyventojų sudarė žydai, jų čia buvo apie 400 žmonių. Vokiečių okupacijos metais ir šio miestelio žydų bendruomenė buvo visiškai sunaikinta.
Iš pradžių miestelio žydai buvo suvaryti į atskirą kvartalą – getą, kurio riba ėjo Siaurosios, Žydų (dabar J.Maciejausko) ir Liepų aikštės gatvėmis. Gatvės buvo aptvertos geležine viela. Į geto ribas pakliuvo ir vieno lietuvio namas.
Vėliau vyrai iš geto buvo išvežti į Šilutės apskrityje įkurtas darbo stovyklas, o kai 1943 m. šios stovyklos buvo likviduotos, žydų laukė dvejopas likimas. Vieni jų išvežti į Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklą, o likusieji Švėkšnoje išžudyti.
Žydai buvo šaudomi 6 km nuo Švėkšnos esančiame Parubežio miške.
Vokiečių okupacijos metais buvo sunaikintos ir XVII a. siekusios miestelio žydų kapinės, buvusios šiaurinėje miestelio pusėje, atokiau nuo kelio į Veiviržėnus, šalia dabartinės ligoninės. Šiandien buvusių kapinių plotas užima 0,93 ha, čia dar yra išlikę keli antkapiniai paminklai.