Būsto nuoma: kaip apsaugoti svetimiems patikėtą turtą?

idea primaNeretai girdime istorijas apie būstų savininkų vargus su nesąžiningais nuomininkais. Nukentėjusios būsto nuomotojos Gabrielės istorija gali būti pavyzdys, kaip išvengti galimų nuostolių.

Būsto savininkė pasakoja: “Nuomininkas mokėdavo nuompinigius kas mėnesį, tačiau, pasirodo, už komunalines paslaugas neatsiskaitydavo”. Šeimininkė apie nerimą keliančią skolą sužinojo tik iš antstolio gavusi priminimą apie skolą.

Negana to, išsikrausčius nuomininkui Gabrielė savo butą rado nusiaubtą: sugadintus baldus, išplėšytus elektros lizdus, ištepliotas sienas. Šiuo atveju antstoliams pavyko išieškoti ne tik nuomininko skolą komunalinių paslaugų teikėjams, bet ir padarytą žalą.

Tai sėkmingai pavyko tik dėl to, jog prieš nuomodama būstą šeimininkė pasirūpino teisiniais saugikliais: įregistravo nuomos sutartį, kurioje nuomininkas pasižadėjo mokėti mokesčius, o buto būklę užfiksavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

Taigi ko iš šios istorijos gali pasimokyti kiekvienas, norintis išnuomoti būstą?

Saugumo žingsniai, kuriuos  praleidžia būsto nuomotojai

Pasak Lietuvos Antstolių rūmų valdytojos Dovilės Satkauskienės, didžiausia būsto nuomotojų klaida yra ta, kad jie neapsidraudžia laiku, t.y. neįregistruoja pagrindines nuomos sąlygas nustatančių sutarčių Nekilnojamojo turto registre bei neapsisaugo nuo galimo turto nuniokojimo. Dažnai tokį elgesį lemia noras sutaupyti ar laiko stoka, tačiau tuomet žala gali būti nepamatuojamai didesnė.

Visų pirma, kiekvienas nekilnojamojo turto nuomotojas turėtų pasirūpinti antstolio sudarytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris kilus ginčui tampa svariu įrodymu, kad patalpos prieš nuomą buvo tvarkingos. Žalos atveju antstolis kviečiamas užfiksuoti apgadintas patalpas, kad būtų galima palyginti informaciją su užfiksuotąja pirmajame protokole – prieš įsikraustant nuomininkui.

Kaip ir savo istoriją papasakojusios Gabrielės atveju, be minėtų dokumentų vargu ar būtų pavykę įrodyti savo teisybę ir atgauti pinigus.  Dažnai būsto savininkai nepaiso įvardintų saugumo žingsnių bei kreipiasi į antstolius tik po nuomininkų išsikraustymo, prašydami užfiksuoti pažeidimus, kuriuos jie vėliau įrodinėja savo pačių darytomis mėgėjiškomis nuotraukomis. Tačiau – svarbu pastebėti – toks kelias negarantuoja sėkmės, kadangi ginčui persikėlus į teismą savininko darytos nuotraukos gali būti nepripažintos kaip objektyvus įrodymas.

Kaip patikrinti potencialaus nuomininko patikimumą?

Žinoma, būsto savininkams, besiruošiantiems išnuomoti butą, derėtų priminti, jog svarbu ne tik teisiniai saugikliai, bet ir jų pačių budrumas renkantis nuomininką.

Jeigu nuomininkas pats moka komunalinius mokesčius, patartina susitarti, kad savininkui elektroniniu paštu ar kitu būdu kiekvieną mėnesį būtų siunčiamos mokėjimo nurodymų kopijos, arba savininkas atliktų apmokėjimo kontrolę, prisijungęs prie paslaugos tiekėjo savitarnos svetainės.

Taip pat, dar prieš pasirašant bet kokius susitarimus, galima ir verta paprašyti nuomininko duomenų apie gaunamas pajamas bei pateikti pažymą apie priverstinio išieškojimo istoriją, kurią galima gauti Lietuvos antstolių rūmuose.

Taigi istorijos apie nuomininkų skolas bei padarytą žalą neturėtų įbauginti būstų savininkų. Anksčiau įvardinti saugumo žingsniai bei jūsų pačių budrumas gali užkirsti kelią šiam nesąžiningam žaidimui bei leisti lengviau atsikvėpti įduodant būsto raktus naujam nuomininkui.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio komentaras:

“Įregistruota nuomos sutartis, kuri apibrėžia būsto nuomos sąlygas, yra vienas pagrindinių saugiklių. Nesudarius sutarties ir nelegaliai nuomojant butą, būsto savininkas labai rizikuoja, kadangi esant konfliktinei situacijai nuomotojas negalėtų nieko įrodyti. Svarbiausias sutarties dalis, žinoma, sudaro apibrėžtos mokėjimo sąlygos, užstato dydis ir grąžinimo terminai, tačiau kuo sutartis išsamesnė, tuo geriau būsto savininkui, kita vertus, ir nuomininkui, kadangi sutarties sąlygos nepalieka jokių neaiškumų tarp dviejų šalių, sudariusių šį susitarimą. Mūsų teisinė sistema sudaro sąlygas kiekvienam įrodyti savo tiesą, tik reikia, kad žmonės ja labiau pasitikėtų, nevengtų imtis veiksmų savo teisėms apsaugoti”.

Teisingumo ministerija pozityvine versija copyTeisinis svietimas copy