Buvusios Gaidelių mokyklos pastate šiandien gyvena mokytoja Monika Strazdienė. Praėjusią savaitę 95-metį atšventusi mokytoja mena tuos laikus, kai čia sugužėdavo keliasdešimt mokinių. Savo darbą mokytoja labai mėgo ir į jokį kitą iškeitusi niekada nebūtų.
„Tegul visi ateinantys jubiliejai būna dar džiaugsmingesni, tegul visada užtenka sveikatos ir energijos“, – linkėjo mokytoją aplankyti atvykę svečiai.
Užaugo Suvalkijoje
M.Strazdienė gimė Alytaus rajone Barčių kaime, šeimoje augo su dviem sesėmis ir dviem broliais. Kai Monikai buvo pusė metų, šeima persikėlė į Marijampolės rajoną.
Jos mama namuose šeimininkavo, o tėvelis ūkininkavo. Jis buvo labai kultūringas, geras žmogus, mokėjo svetimas kalbas. Tai ir Moniką patraukė siekti išsilavinimo. Mergina mokėsi mokytojų seminarijoje Marijampolėje, o kai šią uždarė, paskutinį kursą baigė Alytuje.
Į Pamario kraštą mokytoja atsikraustė, kai jos vyras Kazys, taip pat pedagogas, gavo paskyrimą dirbti Klaipėdos rajone. Su vyru jie buvo pažįstami nuo mažų dienų, vaikystėje gyveno per kilometrą vienas nuo kito. Monikai buvo 22-eji, kai pora atšoko vestuves – vienas kitam jie prisiekė Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje.
Monika ir Kazys susilaukė dukrų Rasos, Vilijos ir Rimos, senolė dar turi tris anūkes – Laurą, Aušrą, Rasą ir proanūkes Vitą ir Vestiną.
„Gimiau Dzūkijoje, augau Suvalkijoje, o didžiąją dalį gyvenimo praleidau Mažojoje Lietuvoje“, – sako senolė ją pasveikinti atvykusiems Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojui Algiui Bekeriui, Socialinės paramos skyriaus vedėjui Alvidui Šimelioniui, Šilutės seniūnui Raimondui Steponkui. Jie pasidžiaugė, kad ilgaamžė ne tik gerai atrodo, bet ir puikiai prisimena praėjusius laikus, įdomiai pasakoja ir nestokoja geros nuotaikos.
Mokytojos darbas labai patiko
„Man labai patiko mokytojos darbas, kito niekada nenorėjau“, – svečiams atviravo 40 metų mokytojavusi ilgaamžė.
Iš pradžių Monika mokytojavo Marijampolės rajone, persikėlusi į Šilutės rajoną 6 metus dirbo Traksėdžių mokykloje, tiek pat – Juknaičių septynmetėje, o ilgiausiai – Gaidelių mokykloje, kurios pastate ir dabar gyvena.
M.Strazdauskienė džiaugiasi, kad jos namai gražioje vietoje, gamtos apsuptyje.
Anksčiau Gaideliuose veikė pradinė ir vakarinė mokyklos. Monika mokė pradinukus, o vakarinėje mokykloje dar dėstė lietuvių kalbą. Dar ir dabar ji prisimena, kaip į mokyklą ateidavo daugiau kaip 40 vaikų.
„Mokyti pradinukus patiko labiausiai – nuo pat pirmos klasiukės. Man taip malonu, šilta su tais vaikais dirbti“, – nušvinta mokytojos veidas.
Ji prisimena, kaip kartą pas ją atėjo mama su dukryte, kuri atsisakė eiti į netoli namų esančią mokyklą. Mažoji verkė ir mamos prašė, kad ją vestų ten – per plentą, pas tą mokytoją (M.Strazdienę). Nors klasės buvo perpildytos, mokytoja priėmė mergaitę į savo klasę.
„Kaip galėjau nepriiimti vaiko, jei jis pats prašė“, – sako senolė.
Baigę mokyklą Gaideliuose, Monikos mokiniai toliau mokydavosi Šilutės mokyklose. Už gerą jų paruošimą šią mokytoją vertino rajono Švietimo skyrius, padėkos raštą ji yra gavusi ir iš Švietimo ministerijos.
Mokytojos darbą M.Strazdienė dažnai prisimena ir šiandien, pamiršti jo neleidžia buvę mokiniai.
Paslaptis – darbas
„Visą gyvenimą daug dirbau“, – žinomą tiesą pakartoja senolė, paklausta apie ilgaamžiškumą.
Senolė dar turi jauniausią seserį, kuri gyvena Klaipėdoje ir taip pat dirbo mokytoja, dėstytoja. Kita sesuo ir du broliai jau mirę.
Šiandien M.Strazdienė dienas leidžia skaitydama, ypač mėgsta laikraščius, turi daug knygų. Taip pat per televizorių pažiūri informacines laidas. Tik gaila, kad regėjimas nusilpo, tad skaitydama senolė nuolat turi pailsinti akis.
Šiuo metu jai padeda vyriausioji dukra Rasa.