Cepelinų diena Šilutėje: „Klumpės“ rekordas ir vaišės senjorams

cepelinai Klumpeje_1Šilutiškiai neabejotinai žino, kad pirmąjį vasario sekmadienį švenčiama Pasaulinė cepelinų diena, nes apie tai kasmet primena ir „Šilutės naujienos“. Šiemet tokią dieną minėjome jau ketvirtus metus iš eilės.

Originalią akciją „Pavaišink senjorus cepelinais“ ta proga sumanė tinklaraštininkas ir restoranų kritikas „Riebus katinas“. Jis iš anksto pranešė žinantis, kur Lietuvoje gaminami gardžiausi cepelinai.

Bent jau taip, anot jo, rodo tris mėnesius vykęs balsavimas už geriausius didžkukulius. Tad tai ne maisto kritikų, ne virtuvės šefų, o paprastų cepelinų valgytojų nuomonė. Ir ypač džiugu, kad tame „Riebaus katino“ pagal skaitytojų nuomones išreitinguotame dešimtuke įstaigų, kuriose verdami gardžiausi didžkukuliai, yra ir Šilutės kavinė „Klumpė“. Ji stovi šalia tokių žymių maitinimo įstaigų, kaip „HBH“ Palangoje, Kretingos „Kryžkelė“, Klaipėdos „Lietuviškų patiekalų“ ar „XXL cepelinų“ Karmėlavoje.

O sekmadienį „Klumpėje“ buvo ypač karšta: čia taip pat pavaišinti 10 senjorų ir net sumuštas per sekmadienį išvirtų cepelinų kiekio rekordas…

„Klumpėje“ – rekordas

Nors cepelinų kilmė ir kelia diskusijas, lietuviai didžkukulius laiko kone pagrindiniu nacionalinės virtuvės patiekalu. Pirmąjį vasario sekmadienį minimą Pasaulinę cepelinų dieną pradėjo švęsti JAV išeivijos lietuviai. Dabar ji minima visur, kur tik gyvena mūsų tautiečiai: nuo Naujosios Zelandijos iki Pietų Afrikos Respublikos. Įprasta tądien gaminti cepelinus ir skanauti su dideliu būriu draugų, kaimynų ar giminių. 

Straipsnis apie cepelinus net neįsivaizduojamas be Šilutės kavinės „Klumpė“, kuri kovo 5-ąją švęs 8 metukų gimtadienį. Čia gimsta XL cepelinai, kurių ragauti žmonės važiuoja iš ir iš kitų šalies miestų.cepelinai Klumpeje

Kavinės vadovė Virginija Mirauskienė įsitikinusi, jog „Klumpės“ cepelinų populiarumo „paslaptis“ yra švieži produktai. Ji pati kas rytą apeina parduotuves ir turgavietę ir priekabiai apžiūri kiekvieną perkamą daržovę. Kas rytą perka ir šviežios mėsos cepelinų įdarui. O kavinės vyr. virėjos Onutės Judžentienės įsitikinimu, viskas turi būti pagaminta rankomis – net rankomis skusta bulvė yra gardesnė už apdorotą automatinėmis mašinomis.

Už gardžiuosius XL jų mėgėjai turėtų būti dėkingi virėjoms Marytei Rutkauskienei ir Zitai Ivanovai. O sekmadienį šioms moterims teko suktis taip, kaip niekada anksčiau: pasak V.Mirauskienės, jos tądien pagamino ir išvirė net 8 puodus didžkukulių, kai įprastomis darbo dienomis išverdami 3 – 4 puodai. Beje, kiekviename jų telpa po 20 – 23 porcijas cepelinų, t.y., po 40 ir daugiau vienetų. 
 
Dydžiu garsėjančių dviejų cepelinų porcija išties įveikiama ne kiekvienam. Pasak V.Mirauskienės, būna, kad ir vyrai abiejų didžkukulių nesuvalgo. Bet yra ir tokių lankytojų, kurie užsisako ir pusantros porcijos.

Pavaišino 10 senjorų

Cepelinų gamybos konvejeris „Klumpėje“ užsisuka nuo 7.30 ryte ir sukasi neretai iki 17-18 valandos. Dar labiau suktis kavinės kolektyvui tenka savaitgaliais, vasarą ir rudenį, kuomet prasideda darbymetis soduose ir daržuose. Tada daugelis šilutiškių naudojasi proga užsisakyti pamėgtą patiekalą ir atvažiuoti jo pasiimti jau garuojančio. Pasak V.Mirauskienės, išsivežama net pusė čia pagamintų cepelinų. Praėjusį sekmadienį čia irgi vienas po kito suko automobilistai, iš anksto užsisakę net po kelias porcijas didžkukulių ir kitų patiekalų.

Klientai gali pasirinkti grietinės, spirgučių su grietine, baltąjį, grybų (žiemą – su pievagrybiais, vasarą – su baravykais) padažus.
Kavinės barmenas Darius Einikis atsiliepė į „Riebaus katino“ iniciatyvą ir paskatino kavinės šeimininkus dalyvauti visoje Lietuvoje paskelbtoje senjorų vaišinimo akcijoje. Virginija ir Eugenijus Mirauskai sakė, kad sumanymas suteikti džiaugsmo 10-čiai vyresnių šilutiškių jiems pasirodė labai gražus, tad mielai juos tądien vaišino cepelinais. 

Pažvelgti kitaip pasiūlė „Maxima“

Tradicinių cepelinų su mėsa, varške ar grybais yra ragavęs kiekvienas lietuvis. Į šį lietuvišką patiekalą pažvelgti originaliai pasiūlė ir neįprastais cepelinų receptais viešojoje erdvėje pasidalijo patyręs virtuvės guru, „Maximos“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas. Jo teigimu, Lietuvoje cepelinai atsirado XIX – XX amžių sandūroje, tikėtina – pirmiausia Žemaitijoje, kur jie atkeliavo iš vokiškosios Mažosios Lietuvos. Vėliau cepelinai tapo įprastu patiekalu ir kituose Lietuvos kraštuose.

 A.Poleninas į tradicinio patiekalo gamybą pasiūlė pažvelgti originaliau, eksperimentuojant su įdarais. Taigi norintiems pasigaminti netradicinių cepelinų – 5 neįprasti receptai.

Su obuoliais

Pasak A.Polenino, obuoliais įdaryti tradicinės tarkuotų bulvių tešlos cepelinai nepaliks abejingų. Tokius pagaminti nesudėtinga: rūgščius obuolius reikia sutarkuoti stambia tarka, apibarstyti cinamonu ir cukrumi, įberti šviežių, smulkintų mėtų lapelių, sumaišyti ir įdaru kimšti tešlą. Virtus cepelinus su obuoliais siūloma valgyti su grietinėlės padažu.

Su silke

Ruošiant tokius cepelinus silkę reikia išdarinėti, sumalti, įmušti kiaušinį, pridėti smulkinto svogūno, pipirų pagal skonį ir šiek tiek mirkytos bandelės. Cepelinus su tokiu įdaru skaniausia valgyti užpylus sviestu.

Su morkomis

Paprastas, tačiau nenuviliantis cepelinų variantas – tarkuotų bulvių tešlos cepelinai su morkomis. Tokiam įdarui paruošti reikės 400 g morkų, 100 g cukraus, 1 kiaušinio, 2 šaukštelių sviesto, cinamono ir, jei norisi, aguonų. Virtas morkas reikia sutarkuoti ir sumaišius su likusiais ingredientais patroškinti. Toliau gaminti įprastus cepelinus.

Su aguonomis

Įdarui pagaminti reikės 2 stiklinių aguonų, 1 kiaušinio ir 50 g cukraus, varškės. Aguonas nuplikykite ir sumalkite, sumaišykite su kiaušiniu ir cukrumi, ir įmaišykite į bulvių tarkį. Įdarą naudokite tradicinį – varškės.

Su raugintais kopūstais

Ypač sotūs cepelinai. Gaminant įdarą prireiks 1 litro raugintų kopūstų ir 100 g lašinių, 1-2 morkų, 1 svogūno, skiltelės česnako ir šlakelio pomidorų pastos. Ingredientus patroškinkite ir įdaras paruoštas.