„Chevron” pripažinta skalūnų dujų konkurso nugalėtoja

chevron scanpixPo daugiau nei pusmetį trukusių politikų, mokslininkų ir vietos bendruomenių diskusijų Aplinkos ministerijos komisija pirmadienį pagaliau pripažino JAV energetikos kompaniją „Chevron“ skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso nugalėtoja. Galutinį sprendimą dar turės priimti Vyriausybė.

„Komisija nusprendė rekomenduoti Vyriausybei pripažinti „Chevron“ nugalėtoja“, – pirmadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė aplinkos viceministrė ir komisijos pirmininkė Daiva Matonienė.

Anot jos, bendrovė atitiko visas konkurso sąlygas, todėl komisija neturi teisinio pagrindo neskelbti „Chevron“ nugalėtoja.

Pasak D.Matonienės, atidėtas sprendimas išėjo į naudą, nes per tą laiką sureguliuota teisinė bazė dėl skalūnų dujų.

„Manau, galbūt šiandien dar geresnė situacija, nes apskritai Lietuva – viena iš Europos Sąjungos šalių, kuri labai gražiai sugriežtino visą reglamentavimą ir tikrai mes padarėm daug teisinių žingsnių“, – teigė D.Matonienė.

Anot jos, vienas iš palankių šaliai sugriežtinimų yra tas, kad „Chevron“ turės atskleisti, kokias chemines medžiagas naudos skalūnų išgavimo metu.

Lietuvos geologijos tarnybos laikinasis direktorius Jonas Satkūnas teigė, kad Lietuvoje galima daugiau tikėtis rasti skalūnų naftos, o ne dujų.

„Kol kas mūsų duomenys – apie 500 mėginių – rodo, kad ta organinė medžiaga nėra pakankamai subrendusi ir negeneruoja angliavandenilių dujų pavidalu. Mes kol kas tik matome, o kai kurios bendrovės yra išgavusios iš tiesų skystos naftos pavidalo. Tad galime tikėtis daugiau skalūnų naftos nei skalūnų dujų“, – pirmadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė J.Satkūnas.

„Skaičiai yra labai įvairūs ir kinta nuo tyrimų apimties. Pradėjus išsamesnius ir didesnės apimties tyrimus, tie skaičiai pakis į vieną, ar į kitą pusę. (…) Manau, kad ištekliai tam tikri yra“, – pridūrė Geologijos tarnybos atstovas.

Tačiau, pasak jo, gali būti, jog investuotojas neišgaus nei skalūnų dujų, nei naftos, nes tai tiesiog bus per brangu.

„Viskas priklausys nuo visų ekonominės vertės sudedamųjų – visų pirma mokesčio. Kokie bus mokesčiai, matome aplinkosauginių reikalavimų sugriežtinimą, kas investuotojui yra papildomi kaštai. Ir juo labiau skalūnų nafta – ją išgauti yra sudėtingiau nei tradicinę naftą, tai irgi kaštai tam tikri. O jeigu mokestis nustatomas gerokai didesnis, tai, be abejo, niekas jų neišgaudinės“, – kalbėjo J.Satkūnas.

Pasak D.Matonienės, per penkias dienas Vyriausybei bus pateiktas oficialus komisijos siūlymas skelbti „Chevron“ nugalėtoja. Be to, „Chevron“ turės per trisdešimt dienų sumokėti įmoką į biudžetą, o per devyniasdešimt dienų – pasirašyti sutartį.

Sugriežtinta skalūnų dujų ir naftos žvalgyba ir gavyba

 

 

„Šiandien komisija rekomendavo Vyriausybei pripažinti „Chevron Exploration & Production  Lietuva“ nugalėtoja. Kitokį sprendimą priimti esamoje situacijoje teisiškai nebuvo įmanoma. Bet didesnė naujiena yra kita – šiandien sugriežtinome aplinkosauginius reikalavimus skalūninių dujų ir naftos paieškų ir gavybos darbams. Galima sakyti, kad tapome pirmąjaEuropos Sąjungos valstybe, kurioje aiškiai, tiksliai ir griežtai užtikrinome saugų angliavandenilių išteklių eksploatavimą. Galiu tik pridurti, kad Europos Parlamentas dar tik svarsto priimti tokius sprendimus, o mes jau priėmėme“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Priėmus Žemės gelmių įstatymo pataisas,susijusias su netradicinių angliavandenilių žvalgyba ir gavyba, Aplinkos ministerija parengė poįstatyminius teisės aktų projektus, kuriais tokios veiklos vykdymui numatomi griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai.

Vykdant skalūnų dujų ar naftos žvalgybą ir gavybą,privalomas Kompleksinis monitoringas – oro, požeminio ir paviršinio vandens, žemės gelmių stebėsena. Monitoringo metu giluminiais gręžiniais bus stebima požeminio vandens išteklių būklė, tikrinama kastinių šulinių vandens kokybė 5 km atstumu nuo gręžinio aikštelės. Vykdant hidraulinio ardymo darbus taip pat bus reikalaujama stebėti žemės gelmių seisminį aktyvumą.

Prieš pradedant žvalgybos darbus, veiklą vykdanti įmonė turės pranešti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams, Lietuvos geologijos tarnybai, Visuomenės sveikatos centrui apskrityje, Radiacinės saugos centrui apie chemines medžiagas ir tikslią jų sudėtį bei kiekį.

Susidariusios kasybos pramonės atliekos (hidraulinis ardymo skystis, gręžinio kirtavietės šlamas) turės būti tvarkomospagal ES Kasybos pramonės atliekų tvarkymo direktyvą, kuri yra perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę.

Angliavandenilių išteklių projekte privaloma numatyti pažeistos žemės rekultivavimą ir kitų aplinkos elementų atkūrimą, priemones žmonių sveikatai ir saugumui užtikrinti, apsaugoti požeminio vandens telkinius, numatyti kasybos pramonės ir gamtinės kilmės radioaktyvių atliekų tvarkymo būdus.

Pagal naują Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakciją netradicinių angliavandenilių išteklių žvalgybos ir gavybos procesui  privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Vadinasi, jau pasiruošimo žvalgybos darbams stadijoje  visuomenė galės susipažinti ir teikti savo pastabas dėl planuojamos ūkinės veiklos. Esant neigiamam sprendimui, jokia veikla negalės būti vykdoma.

 

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.