Minint 150-ąsias filosofo, rašytojo, kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos gimimo metines, 2018-ieji Lietuvoje pavadinti Vydūno metais. Taip valstybės lygiu buvo pagerbtas žmogus, kuris visą gyvenimą skyrė žmogiškųjų idealų paieškai ir jų atskleidimui žmonių širdyse.
Galime didžiuotis, kad Vydūnas gimė Šilutės rajone, Jonaičių kaime, o jau būdamas brandaus amžiaus kurį laiką mokytojavo ir kūrė Kintuose.
Šiemet Lietuvoje buvo surengta daugybė renginių, skirtų Vydūno gimimo metinėms paminėti, o 2018-iesiems sukant į pabaigą, Šilutės kultūros ir pramogų centras spalio mėnesį surengė Vydūno chorinės muzikos festivalį „Vydūno daina“. Festivalis apjungė šalis, susijusias su Vydūno biografija ar kūryba – Lietuvą, Vokietiją, Rusiją.
Daug dėmesio skyrė muzikai
„Labai simboliška ir gražu, kad chorinės muzikos festivalis surengtas tame pačiame, Vydūno žodžiais tariant Dievnamyje (Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje), kuriame paskutinei maldai, grįžus Amžino poilsio, jis simboliškai buvo sustojęs prieš atgulant Rambyno kalno papėdėje esančiose Bitėnų kapinaitėse“, – kalbėjo renginio vedėjas, Vydūno draugijos narys Saulius Sodonis.
Susirinkusiems jis priminė Vydūno biografiją. Filosofas gimė 1868 metų kovo 22 dieną, netoli Šilutės – Jonaičiuose. Gyvendamas ir dirbdamas šiame krašte nuo mažens jis patyrė sudėtingus dviejų tautų – vokiečių ir lietuvių – santykius. Čia nuosekliai buvo vykdoma tautinių mažumų asimiliavimo politika. Matydamas tautos išnykimo, nutautėjimo grėsmę, Vydūnas visą gyvenimą paskyrė lietuvių, pirmiausia gyvenusių Mažojoje Lietuvoje, tautinės savimonės žadinimui ir ugdymui.
Vydūnas tvirtai tikėjo, kad tautiškumas yra ne tikslas sau, o žmogiškumo ugdymo sąlyga. Jis sukūrė laisvos, nepriklausomos asmenybės programą: žmogus sau, tautai, žmonijai, kuri atskleidžia humaniškumu pagrįstus asmens ryšius su tauta ir žmonija.
Būsimas Vydūnas su trimis broliais ir seserimis augo ir brendo išsilavinusio Anskio ir Marijos Storostų šeimoje, kurioje buvo ugdomi meniniai pomėgiai. Vaikai kartu giedodavo, grodavo. Būsimasis Vydūnas šeimos chore gavo ir pirmąsias dirigento pamokas.
Jau subrendęs kaip mąstytojas, savo skelbiamus individo ir tautos dvasinio tobulėjimo, kultūrinio kūrybingumo principus Vydūnas įkūnijo konkrečia menine veikla. Be paprastiems žmonėms suprantamų vaidinimų, kuriuose jis skleidė ir žmogiškumo idėjas, daug dėmesio skyrė ir muzikai.
„Muzika padeda nugalėti savyje daiktinio pasaulio pomėgių sąmyšį, kuriame žmogus paprastai giliai nardo“, – yra pasakęs Vydūnas.
Nuo 1895 metų pradėjęs vadovauti Tilžės lietuvių giedotojų draugijai, šviesaus, gyvo tautos žmogaus idėją Vydūnas siekė įgyvendinti ir per lietuvišką dainą, giesmę, muziką, matydamas jose kultūros, kaip žmogiškumo prado ugdymo galimybę.
Vydūno vadovaujami Tilžės lietuvių giedotojai, važinėdami po kraštą ir rengdami koncertus, vieną prie kitos būrė lietuviškas draugijas, išugdydami dar vieną – bendrų švenčių, koncertų, rengimo tradiciją – Klaipėdos krašto būsimų dainų užuomazgą.
Debiutavo naujas Šilutės choras
Prisimindamas šviesaus, gyvo tautos žmogaus kūrimo idėją per dainą, giesmę ir muziką, Šilutės KPC ėmėsi iniciatyvos surengti chorinės muzikos festivalį, pavadintą „Vydūno daina“.
Pirmajame chorinės muzikos festivalyje, kuris truko dvi dienas, dalyvavo keturi chorai, du iš Šilutės, taip pat iš Klaipėdos ir Vilniaus. Beje, iki renginio likus savaitei, Slavsko muzikos mokyklos choras „Vdochnovenija“ pranešė, kad nedalyvaus.
Šilutiškiai išgirdo savo kraštiečius Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ chorą, vokalinį ansamblį „Laudamus“. O į svečius atvyko Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos mišrus choras, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišrus choras „Ave vita“.
Chorinės muzikos šventę pradėjo jauniausias kolektyvas „Laudamus“. Anot renginio vedėjo, tai jau turintys patirties dainininkai, tik rudenį susibūrę į šį kolektyvą. Jam vadovauja Irena Šemeklienė, o akompanuoja Kristina Budvytytė-Mejerė. „Kviesdami pasirodyti, palinkėkime naująjam Šilutės meno kolektyvui stiprybės ir augti“, – choristams linkėjo S.Sodonis.
Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ choras jau skaičiuoja 25 savo gyvavimo metus. Su labai nedidele pertrauka jam vadovauja Valteris Matulis. Anot S.Sodonio, šis kolektyvas gerai žinomas ne tik Šilutėje ar Klaipėdos krašte, bet ir visoje Lietuvoje bei užsienyje. Choro repertuarą sudaro pasaulietiniai bei bažnytiniai kūriniai. „Heide“ atliekamos dainos skamba ne tik koncertų salėse, bet ir maldos namuose. Beje, kartu su „Heide“ choru savo kūrybos dainą atliko solistas Daumantas Matulis.
Pasiklausyti chorų atliekamų dainų, prisiminti Vydūno indėlį kultūrai, muzikai susirinko gausus būrys šilutiškių, kurie šiltomis ovacijomis palydėjo dainininkų atliekamas dainas. Koncerto pabaigai, bisui – chorai atliko klausytojų mėgstamą dainą „Kur giria žaliuoja, ten mano namai“.
Tuo tarpu S.Sodonis linkėjo, kad toks chorinės muzikos festivalis Šilutės krašte būtų rengiamas kas penkerius metus.
Programos rengėjai: Šilutės kultūros ir pramogų centras, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrija „Heide“.
Partneriai: Šilutės Hermano Zudermano draugija, Šilutės Martyno Liuterio evangelikų liuteronų parapija, Šilutės kamerinis dramos teatras, Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyrius.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Šilutės rajono savivaldybė.
