Lietuvių mėgstamos cukinijos, kaip ir kitos populiarios daržovės, į Europą iš Amerikos žemyno atkeliavo po garsiųjų Kristupo Kolumbo geografinių atradimų. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad cukinijos Europos ūkiuose buvo pradėtos auginti XVI a. pabaigoje. Tiesa, senajame žemyne šias daržoves labiausiai išpopuliarino italai, XVIII a. pavertę cukinijas savo tradicinės kulinarijos dalimi. Vienas populiariausių itališkos virtuvės patiekalų – spaghetti alle zucchine (liet. spagečiai su cukinijomis) – tapo neatsiejama Italijos gastronominio paveldo dalimi.
Vėliau cukinijos išpopuliarėjo ir Prancūzijoje, Graikijoje bei Ispanijoje. Tuo tarpu Lietuvoje jos pradėtos auginti XX a. pradžioje.
Cukinijos garsios ne tik įspūdinga istorija, bet ir savo naudingosiomis savybėmis. Anot dietologės dr. E. Gavelienės, cukinijose gausu liuteino ir zeaksatino, kurie padeda apsaugoti akis nuo saulės spindulių poveikio. „Vasarą aktualu pasirūpinti ne tik akimis, bet ir oda: beta karotenas, kaip antioksidantas, saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų, padeda išlaikyti odos elastingumą, stiprina imunitetą. Kripkoksantinas, kurio taip pat randama cukinijose, gali būti naudingas siekiant išvengti vėžio“, – teigia gydytoja.
Cukinijų nauda žinota seniai. Pasak E. Gavelienės, jose gausu ir vandenyje tirpių vitaminų, kitų mikroelementų bei skaidulinių medžiagų, cukinijos aprūpina mūsų organizmą kaliu, fosforu, magniu, kalciu, geležimi, taip pat vitaminais C, A, E, B6 ir B2.
Pagal BNS inf.