Cupės ir Zupės pažintis su F. Bajoračio viešosios bibliotekos skaitytojais

Kalba knygos autore Silvija LaurencikaiteBalandžio 22 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vykusiame Silvijos Laurenčikaitės ir Jarlo Aleksandro Brantingo knygos „Cupės ir Zupės gyvenimas bei nepaprasti nuotykiai“ pristatyme dalyvavo tinklapio Bernardinai.lt žurnalistė, knygos redaktorė Jurga Lūžaitė-Kajėnienė. Redaktorė kalbėjo apie redakcijos leidžiamas knygas suaugusiems ir vaikams. Jauniesiems skaitytojams kasmet yra išleidžiama po vieną knygą. Tarp jų pateko ir minėta Silvijos Laurenčikaitės knyga.

Susitikti su skaitytojais atvyko ir knygos iliustruotojas Jarlas Aleksandras Brantingas – puikus dailininkas, pasaulio pažinimo žinovas, gabus, kūrybiškas ir darbštus paauglys, televizijos projekto „Vunderkindai.lt“ dalyvis bei žinių viktorinos „Tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojas.

Knygos autoriai, mama ir sūnus, gyvendami savo sodyboje, Dzūkijos kaime, stebi gamtą, augmeniją, gyvūniją, jaučia itin didelį sąlytį su gamta. Musės, varlės, vabzdžiai, vabalai – daugelis jų berniukui gerai pažįstami.

Silvija Laurenčikaitė kalbėjo apie tai, kad Jarlas dalyvavo televizijos laidoje „Vunderkindai“, kur jis nusinešdavo seriją naujų piešinių. Kartą jis nupiešė penkis paveikslus ir sukūrė personažus, todėl autorei knygą rašyti buvo lengviau, nes Jarlas minėtoje laidoje jau buvo papasakojęs istoriją ir prieš visą Lietuvą Vladimirui Prudnikovui pasižadėjęs išleisti knygą. Tad mamytei teko imtis darbo. Taip gimė ši knyga su Jarlo nupieštomis varlėmis, didelėmis kaip jautis, Dzūkijos kaimo blogiu – ugnimi, pušynais, voveraitėmis, musėmis Cupe ir Zupe kt. Knygoje rašoma apie šių personažų susitikimą su Švedijos karaliais tos šalies ambasadoje, gamtos mylėtojų diplomo įteikimą, viešbučio apartamentuose besiklausančias radijo muses. Knyga sudaryta iš dviejų skyrių: pirmajame veiksmas vyksta Dzūkijos kaime, o antrajame muselės patenka į miesto (Vilniaus) erdvę ir čia supranta, kokie svarbūs joms yra namai.

Renginio viešnia kalbėjo apie Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos mokinius, kurie irgi perskaitė šią knygą ir dalyvavo Bernardinai.lt paskelbtame piešinių konkurse „Skaitau knygą ir piešiu“. Jau buvo paskelbti konkurso nugalėtojai, kai staiga knygos autorė gavo pluoštą nuostabių darbų iš Šilutės, todėl nuspręsta tuos piešinius būtinai parodyti kitiems. Šie darbai jau buvo eksponuoti Druskininkuose, Anykščiuose, o dabar atkeliavo į Šilutės biblioteką. Džiugu, kad vaikai, perskaitę šią knygą, atskleidė savo vaizduotę. Autorė pasakojo, kad Dzūkijoje pirmokams renkant geriausius darbus, visi vaikai rodė į vieną darbą – M. Jankaus mokinės Ignės Zdanevičiūtės piešinį, kuriame vaizduojamas musės sapnas: saulė, žaltys, mėnulis. Visi darbai įdomūs, originalūs, gražūs, vaikų fantazijai ir kūrybiškumui nėra ribų. Dailininkei buvo nelengva atrinkti darbus ir sudėti į knygą. Rašytojos manymu, sunkiausia rašant knygą yra sukurti personažus, vietą, laiką. Tai nereiškia, kad Jarlo darbai yra patys gražiausi, jos manymu, kiekvienas gali sukurti personažus.

Jaunasis dailininkas pradėdamas kalbėti apsivilko švarkelį, kad įsijaustų į mokytojo vaidmenį. Pajuokavęs, kad mama apie piešinius viską pasakė, jis auditorijai papasakojo apie knygos ištakas, veikėjus, kuriuos pats fotografavo, paaiškino, kodėl knygos veikėjos yra būtent musės. Tai dėl to, kad, anot Jarlo, pasaulyje joks gyvūnas nėra taip apšmeižtas kaip musė. Iš tikrųjų ši knyga skirta jų katinui Mozei, kuris numirė (jis negalėjo pasakyti, kad nudvėsė, nes tai buvo šeimos narys). Moza yra antraeilis knygos veikėjas.

Jarlas papasakojo, kaip gimė knygos antroji dalis (abi dalys yra vienoje knygoje). Mamai perskaičius pirmą dalį, jis pradėjo verkti. Paklausus jo, kodėl verkia, berniukas atsakė, kad verkia dėl to, kad baigėsi knyga. Tad mamai teko parašyti ir antrą dalį. Juokavo, jeigu būtų dar paverkęs, tai būtų atsiradusi dar ir trečia, ir ketvirta dalis.

Jarlui savo knygas prisiminimui dovanojo jaunieji rašytojai – šilutiškiai Lukas Arlauskas ir Ignė Zarambaitė.