Į tradicinę rudens darbų pabaigtuvių – Dagotuvių – šventę šeštadienį vėl visus sukvietę naumiestiškiai šį kartą atidavė duoklę antrai lietuviškai duonai – bulvei, ir, žinoma, Mykolams, mat toji šventė nuo seno dar ir Mykolinėmis vadinama.
Šeimininkai patys gardžiavosi, taip pat ir svečius vaišino gardžiais patiekalais iš bulvių, ragavo vaistažolių arbatų ir bitininkų atvežto medaus, pasidžiaugė gausiu bulvių ir javų derliumi, gražiai besitvarkančiais kaimynais ir ištisais kaimais, ir (anot seniūno Jono Budrecko „ar Žemaičių Naumiestyje galėtų būti kitaip?“) – puikiu oru.
Šventės dalyviai plojo saviškiams ir atvykusiems muzikantams, dainininkams bei kūrė bendrystės simbolį – bulvių piramidę.
Miestelyje prasidėjo statybų vajus
Prabėgusius metus apžvelgdamas seniūnas J.Budreckas sakė, kad jie naumiestiškiams buvo geri. Miestelyje, anot seniūno, prasidėjo statybų vajus. Kone visose gatvėse išdygo net po kelis namus ir vyko įkurtuvės. Naudos seniūnijos vadovas įžvelgė net ir emigracijos mastuose: anot jo, Žemaičių Naumiestyje įmones jau kuria iš užsienio parvykę kraštiečiai. Tai puiku, nes kuriamos ir naujos darbo vietos. „Nedarbas Žemaičių Naumiesčiui negresia“, – konstatavo J.Budreckas.
Taip pat seniūnas pastebėjo, jog miestelyje kuriasi jau ketvirtas prekybos centras, o bankrutavusiųjų dar nebuvo. „Reiškia naumiestiškių perkamoji galia auga“, – dar vieną pozityvią išvadą padarė J.Budreckas.
Pasak seniūnijos vadovo, šiemet nemažai investuota ir į patį miestelį: restauruota vietos gimnazija, populiarus tarp naumiestiškių jau tapo ir naujasis takas į Žaliakalnį.
Pagerbė šauniausią bulvių augintoją
Žemaičių Naumiestį, pasak seniūno, laiko ūkininkai, tad jiems irgi buvo tartas geras žodis. „Mūsų ūkininkams krizės nebuvo ir nebus: jie keliasi, eina ir dirba. Didžiuojuosi savo ūkininkais“, – sakė J.Budreckas, visą savo kalbą, šventės vedėjo Marijaus Budraičio žodžiais tariant, išbėręs vienu sakiniu.
Merė Daiva Žebelienė pastebėjo, jog ši rudens gėrybėmis prinokusi naumiestiškių šventė vainikuoja visas rajono šventes. Laikydamasi tradicijų, rajono vadovė šventės šeimininkams padovanojo milžinišką bulvių skustuką.
Kitais žemės ūkio įrankiais apsiginklavęs į susirinkusiuosius kreipėsi Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, kuriam vieninteliam iš politikų, neskaitant europarlamentaro Zigmanto Balčyčio, seniūnas J.Budreckas leido užlipti į sceną. Naujutėlaitį kastuvą R.Žemaitaitis dovanojo vietos ūkininkui Virginijui Stasiuliui.
V.Stasiulis dar pelnė ir seniūno nominaciją „Šauniausias bulvių augintojas“. O pats ūkininkas pasigailėjo tądien neatsivežęs šauniausios savo laukuose užaugusios bulvės, kuri svėrė net 1.300 gramų.
„Žemdirbiui lengviau arti, nei kalbėti“, – tokį pastebėjimą išsakęs V.Stasiulis irgi džiaugėsi, jog šie metai ūkininkus apdovanojo gausiu derliumi. Bet, anot jo, ūkininkai norėtų, kad ir supirkimo kainos būtų geresnės, kad šalies politikai įdėtų daugiau pastangų, jog Europos Sąjungos išmokos Lietuvos ūkininkams būtų prilygintos Europos senbuvėms.
Gražiausias kaimas – Vanagiai
Dar vieną vardinį R.Žemaitaičio kastuvą pelnė Adolfina ir Feliksas Stulgai, mat jų sodyba šiemet pripažinta gražiausia seniūnijoje. Jiems skirtą padargą atsiėmė dukra Silvija.
Šiemet naumiestiškiai sugalvojo dar vieną išskirtinę nominaciją – gražiausiai tvarkomo kaimo, kuri atiteko Vanagių kaimui.
Seniūno J.Budrecko pastebėjimu, važiuojant per Vanagius atrodo, jog visi kaimo gyventojai kasdien pjauna žolę ir šienauja pakeles. Nominaciją priėmęs seniūnaitis Tomas Bartkus patikino, jog šis kaimas dar nemiręs ir jo gyventojai į užsienius neišvažiavę.
Tądien pagerbtas miestelio „žaliojo rūbo puoselėtoju“ pavadintas girininkas Tomas Uselis, miškovežį savarankiškai susikonstravęs Egidijus Majus ir, žinoma, Mykolai. Pastarųjų nebuvo daug – trys maži Mykoliukai ir jau garbaus amžiaus sulaukęs Mykolas Kerinas. Pastarasis į sceną užlipęs net graudulio nuslėpti nepajėgė, nes prisiminė, jog dar neseniai jon sulipdavo po visą dešimtį Mykolų.
Tądien į tradicinę savo sueigą susirinkę kraštiečiai ir vėl turėjo apie ką pasikalbėti. Svarbiausias klausimas – artėjanti knygos „Žemaičių Naumiestis“ iš serijos „Lietuvos valsčiai“ leidyba.
Dar ilgai scenoje vienas kitą keitė šios ir aplinkinių seniūnijų meno kolektyvai, susirinkusieji dalyvavo varžytuvėse ir suko į seniūnaitijų kiemelius ragauti gaspadinių paruoštų gardžių patiekalų. Čia vienur garavo kepamos bulvės, kitur – spirgučių padažu užpilti kugelis ir cepelinai, dar kitur buvo pilstoma gira ir vaišinta pyragais. O vakare dangų nušvietė fejerverkai.
Daugiau nuotraukų albume:
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.