Dailininko Richard Pfeiffer pėdsakas Šilutėje

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia, dar vadinama Rytų Prūsijos perlu, yra matoma iš daugelio miesto vietų. Kas buvo altoriaus autorius bei kokia šio meno kūrinio atsiradimo istorija ir aplinkybės?

Evangelikų liuteronų bažnyčios altoriaus freskoje pavaizduoti žymiausi šio krašto parapijiečiai.

Altoriaus idėja

Karaliaučiaus meno akademija buvo puikių menininkų kalvė, joje profesoriavo ne vien aukščiau minimo altoriaus Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje autorius Richardas Pfeifferis, bet ir vienas žymiausių Nidos kolonijos tapytojų, Ludwig Dettmann. Dettmann nutapė nemažai Rytprūsių moterų portretų – keliaujančių į bažnyčią, apsirėdžiusias tuometinio fasono rūbais, besikalbančių namų aplinkoje. Iš tų paveikslų galime susidaryti įspūdį, kaip gyveno vietiniai.

Altoriaus idėja buvo pavaizduoti žymiausius, nusipelniusius evangelikus liuteronus, bažnyčios parapijiečius, kūrusius muziką, dariusius gerus darbus, puoselėjusius miestą, buvusius mecenatus. Taip abiejose altoriaus pusėse atsirado 75 originalaus dydžio figūros: Bethovenas, Diureris, Bachas ir Hendelis, pats Hugo Šojus, laikantis Heydekrug (Šilutės) miesto bažnyčios maketą… Tarpukariu ši freska kai kuriems kėlė pasipiktinimą: kaip šventoj vietoj galima vaizduoti pasauliečius! Antra vertus, tai byloja evangelikų modernumo ir šiuolaikiškumo siekį, pastangas eiti į koją su laiku ir menininko idėjos palaikymą, duodant jam kūrybinę laisvę. Tikslas buvo pasiektas su kaupu – tokie dalykai kelia norą aplankyti ir pamatyti savo akimis tai, apie ką tiek daug kalbama. Juk sakoma, kad ir blogos kalbos yra reklama.

Gavo gerus meno pagrindus

R. Pfeifferis (g. 1878 Bresslau – m. 1962 m. Berlynas) pradžioje studijavo meno akademijoje Bresslau (Vroclavas), vėliau – Miuncheno meno akademijoje (tai viena stipriausių mokyklų Europoje, duodavusi menininkams puikius piešinio, kompozicijos pagrindus). Po baigimo 3 metus gyveno Italijoje, 1905 grįžo į Miuncheną, o 1910 skiriamas profesoriumi Karaliaučiaus dailės akademijoje. Sukūrė sieninę tapybą Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje, Tilžės krematoriume, Karaliaučiaus miesto naujojoje Rossgarteno kirchėje. Nuo 1932 gyveno ir kūrė Berlyne kaip laisvas menininkas.

Žmona Gertrud Pfeiffer-Kohrt (1875–1939) buvo tapytoja ir iliustratorė, abu vaikai, Hansas Ludwigas ir Riccarda-Gregor-Grieshaber taip pat buvo menininkai. Šeima aktyviai padėjo ir dalyvavo altoriaus kūrimo procese, padėjo autoriui perkelti, išdidinti piešinį ir t.t.
Apskritai, Miuncheno meno akademijoje studijavo ne vien vokiečiai ar vokiečių kilmės lietuviai. R. Pfeifferis buvo gavęs labai gerus meno pagrindus.

„Nidos kolonijos“ srovė

1910 m. R. Pfeiffer buvo paskirtas Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriumi.

Rytprūsiuose kaip niekur kitur, persipynę vokiška kultūra su lietuviškumu, ir dažnai nesupranti, ar personalija yra lietuvis suvokietinta pavarde, ar vokietis, kurio šaknys lietuviškos.

Apie Nidos kolonijos autorius Pamario kraštui žinoti verta, nes ši srovė buvo be galo ryški, plūstelėjus menininkų bangai į laukinės gamtos prieglobsčius – Nidą, Juodkrantę. Tuo metu visi dailininkai vyksta link atokių Baltijos jūros pakrančių, spaudoje imama publikuoti menines nuotraukas su nuogalėmis jūros pakrantėse. Saulės nutvieksti kūnai ir susiliejimas su gamta (gamtos vaiko tipažas) buvo bene pagrindinis leitmotyvas tapybos, fotografijos kūriniuose. Jų dėka buvo apdainuoti Rytprūsių nuostabūs peizažai, čia gyvenusių žmonių charakteriai, aprėdai, buitis.

Neatsitiktinai vedu paraleles tarp Pfeifferio altoriaus freskos ir Nidos kolonijos autorių, nes jie turi bendrą siejantį vardiklį, būdingą šio krašto, Rytprūsių, charakteriui – stiprius klasikinės dailės mokyklos pagrindus su begalinio romantiškumo jausmu, kuriuo persmelkta ir bažnyčioje esanti sieninė tapyba.

Richardas Pfeifferis, be abejonės, buvo novatorius šiame žanre, palikęs mums šedevrą, kuriame akivaizdžiai pulsuoja meilė anksčiau ir tuomet gyvenusiems pasauliečiams evangelikams. Jis matė reikalą pagerbti juos sakralioje vietoje, įamžinti, kad ir ateinančios kartos juos žinotų.