Taip siekiama mažinti negalios nustatymo procedūrų apimtį ir didinti jų tempą, kai nėra tikslo taikyti procedūrų visa apimtimi. Siekiama, kad tam tikrus sunkius sutrikimus turintiems asmenims negalios vertinimo procesas būtų optimalus, neapkrautų nei žmonių, nei jų artimųjų, nei specialistų.
Paprastesnis procesas galės būti taikoms sergantiems itin sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, V stadijos lėtine inkstų liga, kai žmogui taikomos dializės, taip pat asmenims, esantiems pirmi metai po inksto transplantacijos, arba kai nustatytas transplantuoto inksto funkcijos nepakankamumas. Esant šioms sunkioms būklėms negalia bus nustatoma įvertinus tik medicininius kriterijus, privalomai netaikant individualios pagalbos klausimyno pildymo ir surinktų balų vertinimo. Visgi individualios pagalbos poreikio klausimyno pildymas net ir tada, kai būtinybės jo pildyti nebus, išliks svarbus ir rekomenduotinas, siekiant nustatyti individualios pagalbos poreikį ir sudaryti pagalbos planą.
Tais atvejais, kai vertinamas senatvės pensijos amžių sukakusio asmens, kuris yra laikinai nedarbingas ir turi nedarbingumo pažymėjimą, dalyvumo lygis, sprendimas dėl dalyvumo lygio būtų priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Šiuo metu jis priimamas per 20 darbo dienų.
Numatyta, kad sprendimus tiek dėl žmogaus neįgalumo lygio, dalyvumo lygio, individualios pagalbos poreikių nustatymo, tiek dėl skundų padavimo terminų atnaujinimo galės priimti daugiau specialistų nei iki šiol, tai pavedus Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) direktoriui.
2023 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 224,9 tūkst. asmenų su negalia.
Pagal SADM pranešimą