Iš ko mokėti mokesčius, jeigu uždirbamų pinigų vos maistui pakanka? Tokios problemos kamuojamiems Šilutės bei rajono gyventojams tenka spręsti dilemą: gyventi pusbadžiu ar stumti tolyn mokesčių mokėjimą.
Žiemą skolos ypač auga, ir žmonėms atjungiama elektra, vanduo. Vienintelė, kas lieka – kaulų nelaužanti šiluma, tiekiama centralizuotai. Net jeigu ir esi už ją skolingas, bet gyveni daugiabutyje, gali džiaugtis, kad bent šito gėrio niekas iš tavęs neatims, nes nukentėtų ir niekuo dėti kaimynai.
Šilumos tiekėjai neatgauna 2,7 mln. Lt
Didžiausias skolas gyventojai užaugina būtent už šildymą. „Šilutės šilumos tinklų“ direktorius Algis Mykolas Šaulys sakė, kad šiuo metu įmonei skolingų gyventojų ir verslo subjektų bendra skolos suma siekia 2,7 mln. litų.
Didžiausias skolininkas – Šilutės rajono savivaldybė, neatsiskaitanti už jai priklausančių patalpų, pavaldžių įstaigų šildymą.
Pasak A.M.Šaulio, daug bėdos kyla su socialinių būstų, kuriuos skiria Savivaldybė, gyventojais: „Dėl nemokėtų skolų iš būsto jie yra iškeldinami, tačiau gauna kitą gyvenamąją vietą, o ten ir vėl skolas kaupia. Sukasi užburtas ratas, kadangi kai žmogus jokio turto neturi, nėra kaip išsireikalauti, kad padengtų įsiskolinimus“.
Direktorius neprognozavo, kiek skolų pavyks atgauti, tačiau pabrėžė, kad įmonė didžiausiems skolininkams rengia civilinius ieškinius ir prašo teismo išieškoti pinigus. Keletas bylų šiuo metu svarstomi Šilutės apylinkės teisme. Už šilumą vėluojantiems sumokėti gyventojams skaičiuojami ir delspinigiai, tad skola nuolat auga.
„Visus ieškinius teismas išsprendžia mūsų naudai. O skolininkų skaičius sukasi kaip ratas: vieni susimoka, tačiau atsiranda naujų. Įsigaliojus teismo sprendimui, kai kurie suskumba skolas apmokėti iš karto, kiti vis tiek delsia“, – pasakojo „Šilutės šilumos tinklų“ direktorius.
Kai kuriais atvejais iniciatyvą nelikti skoloje parodo ir patys skolininkai – dažniausiai emigrantai, verslo įmonių valdytojai. Pasak A.M.Šaulio, sumokėjus dalį skolos, likusi suma gali būti paskirstoma mokėti dalimis, pavyzdžiui, per pusę metų. Skolos grąžinimo klausimą sprendžiant geranoriškai, apsieinama be teismų. Daugelis žmonių šaltuoju metu laiku susidariusias skolas dalimis bando apmokėti vasarą.
„Jeigu mokestis už šilumą viršija 20 procentų gaunamų pajamų, žmonės gali susitvarkyti dokumentus kompensacijai. Kai kurie to iš aplaidumo nepadaro“, – stebėjosi A.Šaulys.
Daugiabučiuose namuose gyvenantys skolininkai nešąla. Jiems atjungti šildymą neįmanoma, nes tokiu atveju tektų šilumos tiekimą nutraukti visam namui. Tačiau pasitaiko atvejų, kai butas paliekamas be karšto vandens.
Gyvena pasišviesdami žvakėmis
Už elektros energiją šiuo metu bendrovei „Lesto“ skolingi apie 1000 Šilutės ir jos rajono gyventojų. Mokestis, kuris nuo kitų metų vidutiniškai padidės 1,4 ct/kWh, parklupdė ir apie 150 verslo klientų.
Bendrovės „Lesto“ spaudos atstovės Editos Sirutienės duomenimis, didžiausia skolos suma siekia 22 tūkst. Lt, o mažiausios – nuo kelių centų iki kelių litų.
Neapmokėjus skolos po nurodyto termino, elektros energijos tiekimas būna laikinai sustabdomas.
„Prieš tai vartotojas asmeniškai informuojamas ir raštu, ir žodžiu. Elektros tiekimo sustabdymas – kraštutinė priemonė, kai kitos prieš tai siūlytos priemonės, būdai ar informavimas nedavė tikėtino rezultato“, – pasakojo E.Sirutienė.
Šiuo metu be elektros, lyg balanos laikais, gyvena 148 namų ūkiai, į teismą dėl skolos perduotas 31 ieškinys.
Pasak E.Sirutienės, dažniausiai sąskaitų neapmoka asocialiai gyvenantys žmonės, kuriems ši prievolė visai nerūpi. Nemokumo priežastimi tampa ir laikinas pajamų praradimas, išvykimas dirbti į užsienį. Skolų gyventojai prisirenka ir dėl neteisingai pateikiamų apskaitos prietaisų rodmenų.
„Panašus skolininkų vidurkis išlieka visus metus“, – sakė „Lesto“ atstovė.
Dėl sunkios materialinės situacijos nemokiais tapę žmonės, norėdami išvengti nemalonumų, gali kreiptis į bendrovę su prašymu atidėti skolos apmokėjimą. Tokiu atveju surašomas susitarimas dėl skolos mokėjimo dalimis pagal grafiką.
Skolos už vandenį – apie 312 tūkst. Lt
Be vandens pastaruoju metu mieste likę 12, o rajone – 1 daugiabučio namo būstas.
„Pagrindinis dėmesys prieš atjungiant vandens tiekimą kreipiamas ne į skolos dydį, o kiek ilgai vartotojas nemoka už paslaugas, nors gavo ir žodinius, ir raštiškus įspėjimus. Tuo pačiu įvertinama ir žmogaus galimybė sumokėti skolą artimiausiu metu, atsižvelgiama į jo gyvenimo būdą ir sąlygas. Šios aplinkybės lemia vandens tiekimo nutraukimą, kad skola dar labiau neišaugtų“, – pasakojo „Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas.
Iš viso „Šilutės vandenims“ gyventojai skolingi apie 312 tūkstančių litų. Dar 22 tūkst. Lt nesumokėjusios daugiabučių namų savininkų bendrijos, 30 tūkst. Lt skolą paliko ir 7 bankrutavusios įmonės.
Didžiausią įsiskolinimą per visą įmonės gyvavimo istoriją – 18 687 Lt – yra turėję socialiniame būste gyvenusi šeima. Pasak A.Markvaldo, įprasta, kad asocialiai gyvenantys žmonės neskuba spręsti nemokumo problemos, nors pasitaiko malonių išimčių ir skolos yra padengiamos.
Ekonominės šalies situacija koreguoja skolininkų sąrašus. Užpernai įsiskolinusių vartotojų buvo sumažėję iki minimumo, o pernai tokių, kurie skolingi daugiau kaip 150 litų, jau vien Šilutės mieste buvo apie 150 šeimų, gyvenančių daugiabučiuose namuose. Skolas turėjo ir apie 50 individualių namų savininkų.
Šiemet padėtis šiek tiek stabilizavosi ir įsiskolinusių vandens vartotojų skaičius daugiabučiuose nukrito iki 100, individualiuose namuose – iki 30.
Kiekvienoje seniūnijose skolininkų už vandenį skaičius siekia apie 10.
Teisme atsidūrė 43 skolininkai
Šiemet teismui „Šilutės vandenys“ perdavė 43 pareiškimus dėl 11 650 Lt skolų priteisimo iš vartotojų ir 635 Lt – iš juridinio asmens. Teismas priteisė 11 035 Lt. Gavę teismo sprendimą, iš 43 vartotojų iš karto susimokėjo 14.
A.Markvaldas įspėja, kad ta grupė vartotojų, kuri vengia kiekvieną mėnesį deklaruoti vandens skaitiklių rodmenis, irgi labai greitai gali papildyti skolininkų gretas.
Nemokėtos sąskaitos už vandenį kaupiasi ir pas tuos gyventojus, kurie yra išvykę gyventi ar dirbti į užsienį, ir paliko savo būstą be priežiūros. Vandens tiekimas į tokius būstus nėra nutrauktas ir kaupiasi skolos už kiekvieną mėnesį priskaičiuojamą abonentinį mokestį.
Vandens kainos šoktels 50 proc.
Kitais metais skolininkų už vandenį gali atsirasti ir daugiau, nes centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas planuojama branginti.
Šiuo metu už 1 kub. m šalto vandens ir nuotekų tvarkymą priskaičiuojama nuo 7,44 iki 8,03 Lt.
Kitąmet, jeigu naujus įkainius patvirtins rajono Taryba, paslauga brangs net 47-59 procentais.
Šiukšlių tvarkytojams skolingi beveik 1 mln. litų
Ne prie būtiniausių privalomų išlaidų šilutiškiai priskiria ir mokesčius už buitinių atliekų išvežimą ir tvarkymą. Tokių skolininkų Šilutės rajono savivaldybėje yra apie 4750, jų skola siekia apie 620 tūkst. Lt.
Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Losius pasakojo, kad gyventojams laiku neatsiskaičius už šią paslaugą, bendrovei „Ecoservice“, kuri surenka šiukšles Šilutės rajone, 984 tūkst. litų skolinga pati Savivaldybė.
„Periodiškai skolininkų sąrašai pateikiami seniūnijoms. Juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims rašomi priminimai. Teismui ieškinių dar nebuvo pateikta, nes iš esmės skolininkų skaičius mažėja“, – sakė A.Losius.
Tiesa, mokestį už šiukšles galima mokėti ir ne kiekvieną mėnesį, o ketvirčiais. Už paskutinį 2011 m. ketvirtį – spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, privaloma atsiskaityti kitų metų sausio pradžioje, tad skolininkų skaičius dar gali keistis – padidėti arba sumažėti.