Dantų akmenys padeda išlaikyti dantis, o formuojasi jie tik seniems žmonėms. Kietas dantų šepetėlis geriau nei minkštas, nes švariau nuvalo apnašas. Užtenka reguliariai lankytis pas odontologą, o visų kitų specialistų pagalba tikrai nebūtina. Kiauri dantys, žinoma, negerai, nes skauda, bet jei kraujuoja iš dantenų ar ant jų susidarė akmenų – smulkmena.
Nors nemažai iš mūsų vis dar pritartų šiems teiginiams, odontologai ir burnos higienistai juos griežtai paneigia.
Netikėti tokiais mitais prašo ir Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro burnos higienistė Vaida PETRAUSKAITĖ.
„Visuomenė dar taip mažai žino apie odontologines ligas, kurias sukelia netinkama burnos higiena ar apskritai jos nebuvimas, kad apie tai būtina kalbėti ir kalbėti“, – sako jauna medikė.
Pagalbos dažnai kreipiamasi per vėlai
Specialistė sako, kad apie burnos higieną Lietuvoje rimčiau prabilta vos prieš 10-metį, iki tol informacijos beveik neturėjome.
Vieni odontologai, prieš gydydami pacientui dantis, nuimdavo nuo jų didžiuosius akmenis, kiti ir tų neliesdavo. Todėl nenuostabu, kad visuomenėje vyravo nuomonė, esą akmenys ant dantų tik padeda juos išlaikyti. Ne paslaptis – taip manančių, ypač vyresnių žmonių, yra ir dabar.
„Iš tikrųjų yra atvirkščiai“, – tikina V.Petrauskaitė. Daugybė žmonių serga, pavyzdžiui, gingivitu (dantenų uždegimu) arba periodontitu (apie dantį esančių audinių ir kaulo uždegimu), bet apie tai nė neįtaria. Nenuvalius akmenų, neišgydžius gingivito vystosi dar sunkesnė odontologinė liga – periodontitas. Dantį palaikantys raiščiai silpsta, nyksta, jis pradeda klibėti ir po kurio laiko iškrenta.
Periodonto ligomis sergantys žmonės pagalbos dažniausiai kreipiasi per vėlai – kai dantenos jau būna raudonos ar raudonai melsvos spalvos, kraujuoja ne tik valant, bet ir valgant.
Vis dar atsiranda ir tokių pacientų, kurie ateina dar vėliau – tik kai atsiranda skausmas, pūliavimas, dantys pradeda judėti ir kristi. Tokiems pacientams padėti jau būna sunku, o jų gydymas – ilgas ir brangus.
Beje, dantų akmenys – ne tik senų žmonių problema, kaip mano daugelis, jie formuojasi ir jauniems žmonėms.
Dantis ne visi valome teisingai
„Vien tik dantų valymas, kuris, beje, ne visada atliekamas teisingai, nepadės išlaikyti geros burnos sveikatos“, – sako V.Petrauskaitė.
Anot specialistės, vieniems žmonėms apnašų burnoje kaupiasi daugiau, kitiems – mažiau. Tai priklauso nuo daugelio sąlygų: dantų ir dantenų būklės, seilėtekio, funkcinių burnos organų pakitimų, vartojamo maisto ir vaistų, burnos higienos ir asmens savybių.
Net ir dažnai dantis valantys žmonės ne visada tai daro teisingai: valo trumpiau nei 2-3 minutes, nenaudoja papildomų priemonių (dantų siūlo, skalavimo skysčio), kurios labai padeda burnos higienai.
Higienistė pataria rinktis minkštą dantų šepetėlį, nes kietas greičiau pažeidžia dantenas ir emalį.
Ant dantų liekančios nenuvalytos minkštos apnašos prisigeria seilėse esančių druskų ir kietėja – taip susiformuoja akmenys. O tada jie daro savo „juodą darbą“ – atstumia dantenas nuo dantų ir sukelia dantenų uždegimą.
Pas specialistą – bent kartą per metus
Sukietėjusios apnašos nuo dantų šalinamos ultragarsiniu skaleriu ir specialiais instrumentais. Jei dantų akmenų gausu, visus pašalinti pavyksta tik per kelias procedūras.
Vienas naujausių dantų apnašų šalinimo metodų – vadinamasis „Air-flow“ metodas – ypač geras ir neskausmingas būdas nikotino, kavos, arbatos apnašoms nuvalyti bei dantims pašviesinti. Stipri oro, vandens ir medicininės sodos miltelių srovė, nukreipta statmenai danties paviršiui, greitai ir be skausmo nuvalo susikaupusias apnašas ir nuo danties paviršiaus, ir iš tarpdančių įdubimų. Dar vienas šios procedūros pliusas yra tas, kad dantys tampa baltesni.
Profesionali burnos higienos procedūra užtrunka apie valandą.
Nuvalius akmenis ir nupoliravus dantis, atliekamos gydomųjų preparatų aplikacijos. Populiariausios yra fluoro aplikacijos, nes fluoras didina emalio atsparumą rūgštims, dalyvauja emalio atkūrimo procese ir trukdo apnašoms prisitvirtinti prie danties paviršiaus.
„Jei dantenos ima kraujuoti, paburksta, pakeičia spalvą, atsiranda blogas burnos kvapas – metas skubėti pas specialistus, kad jie įvertintų burnos ertmę“, – sako V.Petrauskaitė.
Pasak specialistės, pas burnos higienistą kiekvienas mūsų turėtume apsilankyti 1 ar 2 kartus per metus. Asmens higienos įgūdžius nuo mažens ypač svarbu ugdyti vaikams ir čia didžiausią įtaką turi tėvų pavyzdys.