Dantų būklę veikia daug veiksnių: burnos higienos ypatumai, paveldimumas, ligos, amžius, patirtos traumos. Kraštutiniais atvejais aktualu tampa ne mažos danties skylutės užtaisymas ar estetinis plombavimas, tačiau prarasto danties pakeitimas nauju.
Dantų implantai – moderniosios medicinos laimėjimais paremta galimybė džiaugtis pilnos „komplektacijos“ šypsena, svarbi ne tik estetine bei psichologine, bet ir funkcine prasme (sunku įsivaizduoti, tačiau paprasčiausias maisto kramtymas kai kuriems asmenims yra sunkiai įveikiama užduotis).
Dantų implantai – tai iš titano pagaminti sraigteliai, įsriegiami į žandikaulio kaulą. Šie, praėjus tam tikram laikui, prigyja prie kaulo ir yra apvelkami vainikėliu, savo forma bei spalva primenančiu natūralų dantį. Sėkmingos dantų implantacijos dėka žmogus gali džiaugtis natūraliai atrodančia dantų išvaizda, kuri, laikantis tinkamos dantų higienos, reguliariai lankantis pas odontologus, vengiant žalingų įpročių bei vadovaujantis kitomis burnos priežiūros taisyklėmis, gali džiuginti ilgus metus. Negana to, lyginant su kita dantų atstatymo alternatyva – dantų protezais, implantai nedaro žalos greta esantiems dantims, o, priešingai, juos saugo.
Dantų implantacija – laiko bei darbų apimties atžvilgiu viena sudėtingiausių odontologinių procedūrų, skaidoma į kelis etapus.
Pirminė konsultacija, kurios metu aptariama implanto būtinybė bei procedūros tinkamumas konkrečiu atveju. Medikas gali atmesti dantų implantacijos galimybę, jei pacientas serga tam tikromis kraujo ligomis ar yra gydomas chemoterapija. Kai kuriais atvejais danties implanto atmetimo rizika yra padidėjusi (tam tikros žandikaulio formos anomalijos, lėtinės ligos, dažnas rūkymas) ir pacientas privalo būti apie tai informuojamas iš anksto.
Atlikus odontologinę burnos ertmės apžiūrą, nusprendžiama, ar prieš implantaciją turi būti atliekamas papildomas dantų gydymas ar šių būklė yra tinkama.
Padaroma žandikaulio rentgeno nuotrauka ir įvertinamas šio tinkamumas dantų implantui. Tais atvejais, kai kaulas yra per daug sunykęs, atliekamas jo priauginimas (augmentacija).
Danties implantas, prieš tai atlikus nuskausminimą, įsriegiamas į kaulą. Teks laukti 3-6 mėnesius, kol pastarasis suaugs su kaulu. Jei atliekama priekinių dantų implantacija, dažniausiai uždedama laikina danties karūnėlė.
Implantui suaugus su kaulu, uždedama danties karūnėlė: sveikiname, jūs ir vėl galite plačiai šypsotis!
Dantų implantacija – sudėtinga medicininė intervencija, priklausomai nuo organizmo reakcijos, galinti sulaukti ir atmetimo (nekalbant apie kainą bei procedūros trukmę). Kad ir kokia šiandien pažengusi medicina, odontologai nėra linkę lengva ranka traukyti dantų bei implanuoti dirbtinių. Implantacijos alternatyva rekomenduojama tik tais atvejais, kai kitais kitos galimybės nėra, o iki tol privalome dėti visas pastangas, jog išsaugotume sveiką, natūralią šypseną.